Statistika šiurpina
„Liūdnoji statistika nesikeičia metų metus. Prasidėjus karščiams mums,
medikams, darbo tik padaugėja. Mūsų tautai, deja, ilgas savaitgalis
reiškia gėrimą ir savęs žalojimą“, - apgailestavo Kauno klinikų Stuburo
neurochirurgijos skyriaus vadovas Bronius Špakauskas.
Vien pernai vasarą šioje gydymo įstaigoje buvo gydyti 25 neatsargiai
nardę žmonės.
Iš jų septyni mirė, vienuolika - pasveiko, nors liko neįgalūs, tik
septyniems pavyko vėl grįžti į darbą. Tai sudarė trečdalį po nelaimės
operuotų ligonių.
Kasmet vasarą daugiau nei 60 šalies gyventojų maudydamiesi susilaužo
kaklo slankstelius ir stuburą.
„Tokia traumų vandenyje statistika Lietuvai daro gėdą. Sakyčiau,
susidarė kritinė situacija.
Nė vienoje pasaulio šalyje nėra tiek stuburą susižalojusių žmonių, kurie
po šuolio į vandenį, atsiduria operacinėje.
Ne vienas mano kolega iš Vokietijos ar JAV negali suprasti, kodėl tiek
daug jaunų žmonių Lietuvoje nesaugo savo gyvybės, nebijo būti našta
kitiems“, - sakė B. Špakauskas.
Po nelaimės - kaltinimai medikams
Chirurgui būna ypač skaudu, kai nukentėjusiųjų artimieji netvardo savo
pykčio ir kaltina medikus, esą šie blogai gydo paralyžiuotus drąsuolius.
„Noriu visiems priminti, kad ne medikai yra kalti dėl jaunuolių luošumo.
Mes stengiamės, kiek galime.
Tačiau yra tokių sudėtingų stuburo traumų, dėl kurių net pasveikęs
žmogus gali judėti tik invalido vežimėlyje“, - sakė B. Špakauskas.
Ypač pavojinga nardyti tam nepritaikytuose vandens telkiniuose,
pavyzdžiui, tvenkiniuose, paplūdimio ženklu nepažymėtuose karjeruose.
Skaudžios nelaimės gali įvykti neatsargiems nardytojams atsitrenkus
galva į akmenį, į kelmą ar medžių šakas. Tokių poilsiautojų dažnai
laukia sudėtinga neurochiruginė operacija ir ilgi sveikimo mėnesiai.
Dažnai net medikai nesiryžta prognozuoti, kada tokie ligoniai galės
vaikščioti.
Po smūgio gali nuskęsti
Drąsa rizikuoti poilsiautojus dažnai apima paragavus svaigalų.
Kai kuriuos jų suklaidina sekluma, todėl jie dažniausiai susižaloja
kaklo slankstelius ir nugaros smegenis.
Dalis net prityrusių nardytojų dėl tokios traumos nesugeba išnirti į
vandens paviršių ir netekę jėgų prigeria.
Net laiku suteikus pagalbą, kaklo ir stuburo traumos yra sunkiai
gydomos. Jų pasekmės gali likti visam gyvenimui. Tai - prarastas
darbingumas ir neįgalumas.
Koks turėtų būti minimalus gylis, kad žmogus galėtų
saugiai nardyti?
„Sunku atsakyti, tai priklauso nuo žmogaus svorio, ūgio, įsibėgėjimo
greičio. Nuo to, kokiu kampu neriama.
Manau, vandens gylis turėtų siekti bent 2 metrus. Patikėkite, kartais
neriama ir į 60 centimetrų gylį. Taip dažniausiai būna upėse, kur
vandens gylis dažnai svyruoja“, - įspėjo gydytojas B.Špakauskas.