2023 metų pavasarį atliekant kitą ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo sprogmenimis, buvo gauta informacija, kad Telšių rajone esančio Tryškių miestelio sodyboje gali būti užkasta įvairių sprogmenų. Jų paieška baigėsi labai netikėtai – vietoje sprogmenų žemėje rasti užkasti kalkėmis aplieti žmogaus kaulai ir drabužių liekanos.
Šis radinys atkastas seniau stovėjusio šiltnamio vietoje. Tai buvo netikėta žinia namo savininkams, sodybą įsigijusiems 2012 metais ir dabar sužinojusiems, kad jų namuose buvo nužudytas žmogus.
Pareigūnams pradėjus tikrinti, kiek yra nuo 2003 metų dingusių Tryškių seniūnijos gyventojų, buvo rastas tik vienas toks žmogus. Jo paieška buvo pradėta 2010 metais, kai vasario 22 dieną kartu su to paties miestelio gyventoju iš namų išvažiavęs vaikinas negrįžo. Vaikino mama jo taip ir nesulaukė, nors vakare jai sūnus skambino ir pasakė, kad netrukus bus namuose. Vaikino paieška nedavė jokių rezultatų. Tuomet kilo spėjimų, jog vaikinas išvažiavo į užsienį. Atlikus DNR tyrimą paaiškėjo, kad sodyboje rasti ilgai žmogaus palaikai – ieškoto Tryškių gyventojo.
Rekonstruojant 2010 metų įvykius, įtarimai dėl nužudymo krito ant tuo metu su nužudytuoju bendravusio metais vyresnio miestelio gyventojo, kurio buvusios gyvenamosios vietos darže ir rasti nusikaltimo pėdsakai. Įtariamasis buvo sulaikytas ir suimtas 2023 metų rugpjūtį Lietuvoje, kai grįžo iš užsienio.
Kaltinamasis baudžiamosios bylos teisme nagrinėjimo metu kaltės nepripažino. Teismas nustatė, kad Naujosios Akmenės gyventojas tyčia nužudė žmogų ir už nužudymą skyrė prokurorės prašytą 13 metų laisvės atėmimo bausmę.
Teismas patenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo – nukentėjusiojo šeimos nariams turės būti atlyginta kiekvienam po 20 tūkst., nukentėjusiojo motinai – 35 tūkst. eurų.
Savo auką pasmaugė
Šiaulių apygardos teismas skelbia, kad 34 metų D. P. vieną 2010-ųjų vasario naktį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose Telšių rajone, Tryškių miestelyje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį Š. J., kuriam virve užveržė ir užspaudė kaklą.
Slėpdamas nusikaltimą, D. P. nužudytojo kūną užkasė savo gyvenamojo namo sklype, seniai stovėjusio šiltnamio teritorijoje. Jauno vyro palaikai buvo atkasti 2023 metų gegužės 18 dieną. Apie metro gylio duobėje buvo ne visos nužudytojo kūno dalys, tarp žmogaus palaikų – rūbai, kalkės ir daug akmenų. Atliktas DNR tyrimas patvirtino, kad rasti palaikai yra Š. J.
Į nusikaltimo padarymo vietą policijos pareigūnai atvyko, kai gavo informacijos, kad daugiau kaip prieš 14 metų dingusio jauno vyro palaikai gali būti Tryškių miestelyje. D. P. buvo sulaikytas ir netrukus suimtas 2023 metų rugpjūtį, kai su savo drauge grįžo į Lietuvą iš Ispanijos.
Būtent ši moteris, kaip vėliau pati patvirtino teisme, nebeapsikentusi D. P. smurto prieš ją ir šeimos narius, pareigūnams papasakojo apie tai, kaip dabar jau buvęs jos sugyventinis D. P. jai papasakojęs apie Š. J. nužudymą. Anot liudytojos, D. P. papasakojo, kad lemtingąją dieną Š. J. pasiėmė Tryškiuose nuo kultūros namų, įsisodinęs į automobilį nusivežė už Tryškių, išviliojo tą vaikiną iš automobilio ir priėjęs iš nugaros jį pasmaugė su virve. Jo kūną įsidėjo į bagažinę, parsivežė naktį namo ir, kur kieme stovėjo šiltnamis, ten ir palaidojo.
Sakė, kad tuos veiksmus atliko vienas. Liudytoja tvirtino, kad apie šią istoriją sugyventinis pasakojęs ne vieną kartą, buvo prigrasinęs, kad apie jo papasakotą nusikaltimą niekam neprasitartų, o jei kažkam papasakos, tai šį kartą klaidos nedarys, nepaliks kaulų.
Kaltę vertė kitam žmogui
Teisme D. P. neneigė, kad sugyventinei iš tiesų pasakojęs neva jis nužudė Š. J., tačiau taip pasielgė, kad „kietesnis pasirodytų prieš ją“. D. P. tvirtino, kad jauną vyrą nužudė kitas žmogus.
Anot kaltinamojo, tas vyras Š. J. pasmaugė virve, o po to pasikvietęs savo draugą iš kiemo tarėsi, ką daryti su nužudytojo kūnu. Anot kaltinamojo, nusprendė, kad kūną geriausia užkasti šiltnamyje, mat žemė ten dar neįšalusi. D. P. teigimu, jis tuo metu nieko nedarė, tik prigrasintas padavė kastuvą duobei iškasti. Apie padarytą nusikaltimą niekam nepranešė, nes labai bijojo.
Kaltinamasis teisme tvirtino, kad buvusi sugyventinė esanti nepatikima ir jos parodymais tikėti negalima. D. P. tvirtino buvęs ištiktas šoko dėl tokių jos parodymų. Teisme D. P. tvirtino, kad Š. J. tikrai nežudė, anot jo, tai padaręs kitas žmogus, kurį įvardijo.
Kaltinamasis tvirtino, kad neturėjo jokios priežasties, nes gerai su juo sutardavęs, sakė, jog šis vaikinas buvo jo draugas. Tik vienintelis dalykas, dėl kurio gailisi, esąs tas, kad niekam nepranešė, bet tylėjo, nes bijojo, buvo sulaukęs dėl to įvairaus pobūdžio grasinimų.
Bylą išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad D. P. padarytas nusikaltimas yra įrodytas liudytojų pateiktais parodymais, kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamojo pateiktas versijas įvertino kaip jo siekį išvengti atsakomybės. Teismas sutinka, jog iš esmės pagrindinis kaltinamojo kaltę pagrindžiantis įrodymas yra liudytojos parodymai. Šiuo atveju kaltinamojo kaltė grindžiama ne tiesioginiais įrodymais, o minėtos liudytojos parodymais, kuri perpasakojo tai, ką apie padarytą nusikaltimą jai pasakojo pats kaltinamasis D. P.
Atsižvelgdamas į tai, teismas liudytojos parodymus jų objektyvumo, patikimumo ir nuoseklumo prasme vertina itin atidžiai bei konstatuoja, kad nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo jais nesiremti bei juos atmesti kaip nepatikimus. Pažymėtina tai, kad abiejų apklausų metu liudytoja nurodė tokias aplinkybes, kurios, nesusipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jai negalėjo būti žinomos – apie nužudymo būdą, būtent nukentėjusiojo pasmaugimą virve, kūno užkasimą šiltnamyje, vėlesnį bandymą nukentėjusiojo kūną išgabenti, dėl to nutrūko ir žemėje pasiliko viršutinė kūno dalis, kuri buvo apipilta kalkėmis.
Liudytoja nurodė ir tai, kad kaltinamasis iš anksto buvo sukūręs versiją, jog kaltę stengsis suversti savo tolimam giminaičiui. Teismas atkreipia dėmesį, kad būtent pagal minėtos liudytojos pirminius duomenis, pateiktus policijos pareigūnams, ir buvo rastas nužudytojo kūnas.
