Kaip Eltą informavo Kauno apygardos teismo atstovė spaudai Milda Kryžė, teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, penktadienį atmetė S. Varnausko skundą, kuriuo prašyta jį išteisinti, ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo rugpjūtį priimtą apkaltinamąjį nuosprendį jaunuolio atžvilgiu.
Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja iš karto, jis kasacine tvarka dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Kauno apylinkės teismas rugpjūtį S. Varnauską pripažino kaltu dėl sistemingo šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimo ir jaunuoliui skyrė 1 250 eurų baudą.
Pasak teismo, nustatyta, kad kaltinamasis S. Varnauksas, būdamas įrašytas į karo prievolininkų sąrašą ir tris kartus baustas administracine tvarka dėl karo prievolininkų pareigų nevykdymo, vengė privalomosios karo tarnybos. Asmuo, turėdamas pareigą atvykti, susisiekti ir pateikti reikalingus dokumentus, reikalingus karo prievolei administruoti, be jokių pateisinamų priežasčių vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.
Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad yra Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės narys ir jo religiniai įsitikinimai jam neleidžia atlikti karinės tarnybos.
Teismas tąkart pažymėjo, kad Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės nariu S. Varnauskas tapo tik 2024 m. sausio 3 d., todėl kaltinamojo gynėjos teiginiai, jog kaltinamojo religiniai įsitikinimai susiformavo jau seniai, vertinti, kaip neįrodyti.
Nors kaltinamasis S. Varnauskas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltu neprisipažįsta ir prašė išteisinti, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus asmuo kaltę pripažino, prisipažino, kad nėjo tarnauti į šauktinius, tyčia vengė šaukimo į tarnybą, teigė, jog žinojo apie šaukimą.
Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės vadovas Žilvinas Užkuraitis teismui anksčiau sakė, kad bendruomenės nariams nedraudžiama atlikti karinę tarnybą, dalyvauti politikoje, tačiau žmogus turi teisę atsisakyti tarnauti kariuomenėje dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų, dėl kurių negali atlikti karinės tarnybos su ginklu.
