D.Dargio atsakas: buvo bandoma sudaryti bauginimo atmosferą

„Bus labai ilgas ir detaliai išsamus. Apie tai, kas apie mane šiandien paskelbta per visą Lietuvos žiniasklaidą, kad neva„palaikiau ryšius su narkomafija...

Šiandien gavau „nuostabią“ prieškalėdinę dovaną iš elitiniu save laikomo šalies policijos padalinio – Lietuvos Kriminalinės policijos biuro (LKPB).

Kadangi jau paviešinta gerbiamų kovotojų su mafija viešai išsakyta pozicija apie mano neva „bendradarbiavimus“ su tarptautiniais narkobaronais, tad turiu ir aš kai ką pasisakyti šia tema.

Pirmiausia, šiandien, ketvirtadienio ryte, apie 11 val. buvau pakviestas į LKPB patalpas.

Mane pasitiko du narkotikų skyriaus pareigūnai. Nusivedė į kažkokį rūsį, niūriais koridoriais į vieną moderniai apklausoms skirtą kabinetą. Jame buvo netgi grotos (laikinojo sulaikymo kameros erdvė).

Akivaizdu, kad nuo pradžių buvo bandoma sudaryti bauginimo atmosferą.

Į susitikimą atėjau su savo gynėja – žinoma Lietuvoje advokate Aušra Ručiene. Neilgai trukus man buvo įteiktas formalus perspėjimas. Jis buvo pagarsintas ir balsu. Šiame rašte nebuvo nei konkrečiai nurodyta, nei pagarsinta su kuo išties negaliu bendrauti ir apie ką.

Iš to rašto nesupratau su kokiais asmenimis išvis negaliu kontaktuoti, nes per savo 20 metų trunkančią žurnalistinę veiklą informacijos rinkimo tikslais esu bendravęs su absoliučiai visais aukščiausio lygio pareigūnais – buvusiais ir esamais policijos, prokuratūros ar teismų darbuotojais bei ryškiausiais banditinio pasaulio atstovais.

Jie visi tai galėtų patvirtinti. Informatorių turėjau iš visų sferų. Dėl to dažnu atveju mano straipsniai buvo itin sensacingi, skaitomi ir nelabai mėgstami kai kurių policijos darbuotojų, nes šie pyko, kad kai kada tiesiog juos aplenkiu. Vieša paslaptis bendravau su jais tik dėl informacijos, kuri jau buvo publikuota mano per 14 veiklos metų išleistų 10 knygų puslapiuose, pvz. apie Daktarus, Agurkinius ar Karpavičių turtų dalybas.

Dar prie to pačio vertėtų prisiminti faktą, kad netgi prieš ketverius metus „Knygų mugėje“ visiems matant viešai bendravau su legendinio pasaulio narkobarono Pablo Eskobaro našle Victoria, kai buvo pristatyta lietuviškai išleista jos atsiminimų knyga. Tas visas bendravimas vyko be jokio už tai pažadėto atlygio ar „dovanų“.

Finansinis atlygis buvo gaunamas tik iš portale DELFI Plius publikuotų rašinių, parduodamų knygų bei oficialių sutelktinio mokėjimo platformų, kuriose buvo ir tebėra parduodamas mano kuriamas vaizdo turinys.

Palikdamas LKPB atvirai perdaviau pareigūnams, kad apie tokį prieš mane, kaip žurnalistą parengtą veiksmą – man skirtą ONG (Organizuoto nusikalstamumo grupuočių) įspėjimą nedelsiant informuosiu savo Feisbuko sekėjus. Palikau policijos pastatą ir neužilgo į mano elektroninį paštą atėjo laiškas – bendras žurnalistams skirtas kvietimas į LKPB konferenciją, kad bus pristatyta informacija apie itin plataus masto tarptautinę operaciją.

Dar prieš tai mano asmeniniame Feisbuko profilyje sulaukiau „patiktuko“ (Like reakcijos) iš vieno itin įtakingo ir aukštas pareigas einančio „biuro“ darbuotojo.

Dėl ko taip pasielgta, manau, težino tik jis pats. Taigi, policijos kvietimu žurnalistai buvo sukviesti į Policijos departamentą 14 val. Ir prasidėjo spaudos konferencija, kurios turinys jau paskleistas visoje medijoje.

Prasidėjo nuo manęs ir apie mano neva ryšius su narkomafija. Šia tema jau komentarus pateikiau DELFI ir LRT žurnalistams. Absoliučiai nieko nebijau ir nesiginu bei nebėgu nuo savo pozicijos išsakymo, nes sakau, kaip yra.

Galiu tik viešai pareikšti, kad tai yra kažkieno plačiai sumanyta akcija mane nutildyti, sumenkinti ir padaryti visiškai nepatikimu visuomenės, mano skaitytojų, žiūrovų akyse.

Pats Lietuvos Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius šiomis dienomis man parašė: „Visi žmonės gali bendrauti su visais... Negalima bausti tik už bendravimą, nes nėra tokio straipsnio. Bendrauti gali visi vienodai ir įstatymai kažkaip kitaip nenumato išlygų žurnalistui.

Šaltinio galima neatskleisti, nebent teismas reikalauja ir tik išskirtiniu atveju...“. Mano advokatė A. Ručienė sako, kad išvis pagal Žurnalistikos / visuomenės informavimo kodeksą negalima klausytis žurnalisto ir jo informatorių telefoninių pokalbių, skaityti tarpusavio žinučių, susirašinėjimų.

Kaip rodo šiandienos įvykiai, buvau aktyviai sekamas, kontroliuojamas visais įmanomais metodais, priemonėmis. Klausimas jūsų pamąstymui, kodėl tik dabar parėjo šita „juodojo“ PR-o lavina mano adresu, nes kaip žinia praėjusią savaitę – ketvirtadienį oficialiai paskelbta teisme, kad mirusio milijonieriaus Raimondo Karpavičiaus turtų dalybų istorijoje ryškiai švietęs jo sūnus, kovojęs dėl tėvo palikimo – Rokas Karpis (anksčiau teistas ir kalėjęs dėl prekybos narkotikais) jau niekada nematys išsvajoto palikimo.

Apie tai visi plačiai rašė. Taigi, drąsiai ir oficialiai pareiškiu, kad su Roku Karpu ir Virginijumi Labučiu bendravau tik dėl R. Karpavičiaus turto palikimo klausimų. Bendravau su V. Labučiu, nes tuo metu ir iki šiolei nebuvo oficialiai teistas ar priskirtas žinomoms Lietuvos ONG struktūroms.

Taip, bendravau su juo telefonais ir ne kartą, nes reikėjo labai pasitikrinti faktus. Jokių derinimų ir kompromitavimų prieš teisėsaugą nebuvo. Norite tikėkite, norite ne – bet nė vienas iš paminėtų informacijos šaltinių man apie savo nematomas veiklas nepasakojo ir aš to tikrai nežinojau. Sužinojau tik šiomis dienomis iš tos pačios medijos. Bet to ir nesureikšminau, nes visą gyvenimą bendravau su asmenimis kurie turėjo didesnį ar mažesnį svorį šešėliniame pasaulyje.

Dirbau be jokių atsiskaitymų jiems, tik tikrinau faktus ir po kelis kartus. Juk buvo ir daug kvailos, melagingos informacijos su pačių įvairiausių žmonių pavardėmis, tad negi imsi ir aklai teiksi tokią nepatikrintą, ir galbūt vėliau „baudžiako“ byla dėl šmeižto kvepiančią istoriją.

Jokia paslaptis, kad šiais laikais yra įprasta duoti į teismą žurnalistus už jų paskelbtus rašinius, nuomones ir kitus viešai skelbiamus darbus. Verta visiems priminti, kad be manęs R. Karpis apie savo tėvo testamento istorijas yra bendravęs viešai ir su kitais plačiai žinomais žurnalistais – Rasa Karmazaite iš „Lietuvos ryto“ laikraščio, Audre Kudabiene iš TV3 laidos „Srovės“. Ir nė vienas mes jo nešlovinome, tik pateikėme kaip pašnekovo išsakytus faktus, pasakojimus bei nuomones.

Kaip jau žinoma, būtent iš R. Karpio surinktos informacijos pagrindu buvo pernai spalį išleista knyga „Milijonieriaus testamentas meilės pinklėse“. Šioje knygoje yra nemažai jo išsakytų įdomybių. Bet bene aštriausias skyrius, pavadinimu „Šiurpi policijos kriminalistų invazija“ (psl. 234). Čia skelbiama daug pikantiškos medžiagos apie galimą teisėsaugos ar su jais siejamų asmenų įsikišimą į milijoninio turto dalybas.

Taip pat apie 2023-ųjų sausio 31-osios popietę viešai apie skandalus Policijos departamente paskelbusio buvusio ilgamečio Algimanto Martinkaus atleidimo iš LKPB dramą. Apie tai irgi buvo plačiai parašyta: https://www.lrt.lt/.../atleistas-pareigunas-kaltina... Beje, pernai metų pradžioje buvau bene vienintelis žiniasklaidos atstovas, kuris viešai išklausė ir publikavo nemažai informacijos apie rimtas tarpusavio kovas žvalgų pasaulyje.

Kitų kolegų tiesiog nesudomino, nes tai yra sunkiai iš pirmo žvilgsnio suprantama tema. Nemaža informacijos dalis buvo paremta iš A. Martinkaus perduota informacija. Pakankamai aštrūs straipsniai šia A. Martinkaus ir Karpavičių turtų dalybų dramos tema DELFI Plius vis dar yra pasiekiami: https://www.delfi.lt/.../specialus-tyrimas-apie-lietuvos... https://www.delfi.lt/.../itakingu-zvalgybos-pareigunu...

Kai rinkau medžiagą apie A. Martinkų – viešai apie jo iškeltus klausimus pasisakiau ir „Žinių radijo“ laidoje pas žinomą žiniasklaidos atstovą Aurimą Perednį. Čia išsakyta daug mano pranašiškų ir šiandienos įvykiams labai įprastų momentų, jau tada susimąsčiau apie gresiančias pasekmes man dėl to, kad pradėjau tokius kai kuriems nelabai patogius žurnalistinius tyrimus. Radijo laidos įrašą galite paklausyti čia: https://www.ziniuradijas.lt/.../ko-verti-kriminalisto...

Verta pastebėti, kad ir knygoje apie Karpavičių dramą, ir mano straipsniuose (aukščiau paskelbtos nuorodos) paskelbta informacija buvo pateikta iš visų pusių. Čia pateikti ir mano kalbintų aukštų buvusių ir esamų pareigūnų komentarai, nuomonės. Taigi, darbas buvo atliktas nepriekaištingai ir dėl to juose pateikta informacija niekada nebuvo oficialiai paneigta. Iki šiandienos popietės nebuvo gauta jokių pretenzijų ar ieškinių dėl melagingos, šmeižikiškos informacijos turinio paskelbimo. Labai svarbus momentas.

Šią vasarą su A. Martinkumi ketinau susimatyti gyvai, padaryti naują video siužetą, kuriame turėjo būti pateikta dar iki šiolei nepaskelbtų sensacingų faktų. Negražių dalykų apie aukštus, įtakingus asmenis. Informacija turėjo būti paremta su garsiniais įrašais. Kadangi buvo vasara, kiti darbai, reikalai, tiesiog niekaip neprisiruošiau nuvykti iki jo – į Vakarų Lietuvos pusę. Vis atidėdavau šitą interviu.

Kai jau faktiškai susiruošiau pas jį nuvykti, nutinka labai sensacingas ir mane smarkiai palietęs įvykis – rugsėjo 17-osios vakarą esu sulaikomas būrio pareigūnų šalia savo namų, beje, visai netoliese Policijos departamento pastato.

Per kratas mano namuose ir automobilyje pareigūnus labiausiai sudominę dokumentai buvo susiję su Karpavičiaus testamento byla ir A. Martinkaus raštais policijai bei politikams. Kaip žinia, tą pačią naktį buvau išvežtas į Kauną, dviems savaitėms buvau įkištas už grotų.

Sugrįžus iš įkalinimo vietos, spalio 1 d. į namus, man uždėta apykojė ir nuimta tik gruodžio 3 d. Taigi, du mėnesius buvau tiesiog specialiai „atjungtas“ nuo įprasto normalaus pasaulio. Apie ikiteisminį tyrimą negaliu plačiau komentuoti. Nes esu pasirašęs net penkis kartus. Be to, kai vyksta jau tokie kaip šiandienos dalykai, ir man metami tokie kaltinimai, neaišku, kuo visa tai pasibaigs. Liūdniausia šioje istorijoje, kad būtent tos pačios LKPB vyrai buvo eilę metų šlovinami mano straipsniuose, knygose. Iš jų gauta daug svarbios informacijos, fotonuotraukų, kurios senokai paviešintos mano publikacijose, knygose.

Sutarėme tikrai draugiškai ir žmoniškai, o su kai kuriais esu neoficialiai susitikęs ir net išlenkęs ne vieną taurę skanaus gėrimo. Ne kartą per mūsų neoficialius bendravimus iš aukščiausių pareigūnų esu sulaukęs paskatinimo bendrauti su kriminaliniais veikėjais, nes tik taip visas istorijas galima suvokti bei aprašyti visais reikiamais kampais. Niekas man nesakė, kad dėl to bus prikišta, jog esą priklausysi ONG ar prasilenksi su teise.

Taip, buvo susirašinėjimų su šiandien paskelbtais veikėjais, bet tik dėl to, kad gaučiau sau naudingos informacijos, kurią vėliau paskelbčiau savo straipsnių auditorijai. Bet dabar aiškiai matau, kad esu talžomas dėl to, jog įsivėliau į Karpavičių turto dalybų dramą, parašęs knygą, kuri savotiškai tapo „užkeikta“, nes beveik visi jos istorijų dalyviai vienaip ar kitaip krito, patraukti iš normalaus pasaulio, sukompromituoti arba net buvo ir tebėra įkišti už grotų.

Tiesa, kai kurie sėkmingai vaikšto ir jau laukia pasidalinti visus mirusio verslo magnato turtus. Nesupykite, bet tokie prieš mane nukreipti veikimo metodai man primena tiktai toje Rusijoje plačiai naudojamus ir su vietos valdžia ar sistemoms neįtikusiais asmenimis naudojamus įrankius. Labai šlykštu ir nesolidu.

Esu pasiruošęs bendradarbiauti su oficialiomis instancijomis, nes visiškai neturiu ką slėpti. Sėdame kalbame absoliučiai visomis temomis. Ką galėsiu tą pasakysiu, nes niekada nedariau jokių nusikaltimų nė su viena Lietuvoje ar pasaulyje egzistavusia ar tebeegzistuojančia kriminaline grupuote ar pavieniais asmenimis.

Manau, kad operatyvininkai tai puikiai mato ir supranta. Daugeliui ir taip aišku, kad visą gyvenimą dirbau ir pragyvenau tik iš kūrybos, žurnalistinės veiklos, negavau jokių „juodų“ pajamų iš šešėlinio pasaulio. Taigi, dabartiniai veiksmai parodo, kad bandoma mane visomis priemonėmis nutildyti, patraukti iš žiniasklaidos pasaulio ir padaryti kaip itin nepatikimą žurnalistą arba priskirti marginalinės publikos nuomonės formuotojams. Neleisti man pagerti kavos su visais bent kokia įdomesne informacija disponuojančiais asmenimis.

Siekiama, kad su manimi visiškai nebendrautų ne tik buvę ar esami teisėsaugos pasaulio žmonės, veteranai, bet ir asmenys iš šešėlinio pasaulio. Kas supranta visas situacijas, jau pamatė, kad tai yra tiesiog kažkieno sukurptas „žaidimas“, kuriame jokių laimėtojų tikrai nebus. Praeis kažkiek laiko ir visi pamatysite, kad tai tebuvo rimtai prieš mane nukreiptas puolimas.

Labai gaila, kad dėl šito „daužymo“ non – stop negaliu skirti viso savo laiko ne savo užsibrėžtiems rimties darbams, naujiems projektams, o tokioms jau 3 mėnesius užsitęsusioms nesąmonėms ir dėl to esu priverstas deginti savo brangų laiką.

Man skaudžiausia, kad dėl šitų prieš mane nukreiptų atakų jau staigiai mirė (spėjama, kad rugsėjo 20–21 dienomis) mano dėdė, geriausias žiniasklaidos temų patarėjas Alvydas Dargis, bando sulaužyti mano mamos, žmonos ir kitų artimųjų sveikatas bei likimus. Tikiuosi, atlaikysime.

Tokie jau tie mano besibaigiantys 2024-ieji. Ačiū visiems, kurie palaikote ir siunčiate gražius palaikančius žodžius!

P.S. Ko dar tikėtis – nelaimingo atsitikimo kelyje arba netikėto infarkto? Galbūt net ir taip jau nutiks artimiausiu metu?…“, – savo feisbuko profilyje rašė D.Dargis.