Lietuvos apeliacinis teismas antradienį nagrinėjo kovotoju už teisybę save vaizdavusio, bet nuolat į inkriminuojamų machinacijų istorijas į teisėsaugos akiratį patekdavusio A. Kandroto skundą vienoje iš daugelio jo baudžiamųjų bylų, kurioje 2023 metų lapkričio 27-osios Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingo duomenų apie pajamas, turtą ar pelną pateikimo, skiriant realią subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę.
Pagal minėtą verdiktą Celofanas su savo bendrininkais buvo įpareigotas solidariai sumokėti į valstybės iždą pridėtinės vertės mokestį (PVM), kurio bendra suma siekia 1,5 mln. eurų, ir 30 tūkst. eurų siekiantį akcizo mokestį.
Prokuratūros kaltinimuose nurodoma, kad byloje inkriminuojamas apgaulingas dviejų įmonių, „Stelažai LT“ ir „Remilgės“, buhalterinės apskaitos tvarkymas, mokesčių išvenginėjimas (buvo vežami naftos produktai, nemokant į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio), kitos veikos.
Kurpė sudėtingas schemas
Kauno apygardos teismas pažymėjo, jog A. Kandroto padarytos nusikalstamos veikos – ne pavienės, jos truko gana ilgą laiką, naudojant sudėtingas ir painias šešėlines schemas.
Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad sėbrų grupė, iš anksto susitarusi su daryti sunkų nusikaltimą – įsigyti iš Vokietijos įmonių naftos produktus su nuliniu PVM tarifu ir juos realizuoti be apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams bei dalį įsigytų produktų realizuoti panaudojant fiktyvias sąskaitas faktūras, apsirūpino 257 tonomis naftos produktų, kurie vilkikais buvo atgabenti į Lietuvą.
Vėliau naftos produktai be jokios apskaitos dokumentacijos buvo parduoti ūkio subjektams, kurių ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko.
Taip pat Kauno teismas pripažino, jog A. Kandrotui būnant faktiniu privačios bendrovės vadovu, siekiant išvengti mokesčių, iš nenustatytos kilmės grynųjų pinigų buvo įsigyta 1 460 tonų dyzelino su nuliniu PVM už beveik milijoną eurų – šį krovinį į Lietuvą vilkikais atgabeno Lenkijos įmonių vežėjai.
Tai – tik nedidelė dalis epizodų, už kuriuos buvo nuteistas Celofanas su savo bendrininkais.
Bus apklausti lenkų vežėjai
Nagrinėjant nuteistųjų skundus, nuspręsta atlikti įrodymų tyrimą, kas reiškia gerokai pailgėjusį bylos svarstymą apeliacinėje stadijoje.
Planuojama apklausti nemažą būrį liudytojų – maždaug 10 vežėjų iš Lenkijos.
Tačiau apklausų tvarka teisme dar bus patikslinta, kaip ir liudytojų skaičius.
Apeliacinio teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Venta Valčackienė informavo naujienų portalą Lrytas, jog paskutiniojo posėdžio metu nutarta kol kas nespręsti dėl liudytojų apklausos tiesiogiai posėdžių salėje, kadangi teismas pirmiausiai turi nustatyti šiuos asmenis, išsiaiškinti, kiek jų yra, kokius parodymus jie gali duoti bei sukonkretinti pačius klausimus.
„Turės būti priimtos atskiros nutartys dėl Europos tyrimo orderio išdavimo, jo vykdymo klausimo ir dėl konkrečių veiksmų atlikimo, apklausiant vairuotojus iš Lenkijos“, – pranešė V. Valčackienė.
Kaltas – viskas ketvertas
Kauno apygardos teismas taip pat pripažino kaltais kartu su A. Kandrotu teisiamųjų suole atsidūrusius 3 kauniečius – anksčiau dukart teistą 40 metų bedarbį Romą Jablonską, kartą teistą 43 metų Audrių Rutę ir 36 metų Andrių Šarkauską.
R. Jablonskui buvo skirta lygtinė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atidedant dvejiems metams, A. Šarkauskui – 22 tūkst. 590 eurų, A. Rutei – 16 tūkst. 867 eurų baudos.
Nepalankų verdiktą apskundė ne tik Celofanas, bet ir A. Rutė su A. Šarkausku.
Trijulė neigė savo kaltę, prašydama ją išteisinti.
Apeliacinis teismas nusprendė atlikti įrodymų tyrimą, apklausiant vežėjus iš Lenkijos – sprendžiant iš numatytų veiksmų apimties, skundų nagrinėjimas dar gali užtrukti metus, o galbūt ir dar ilgiau.
Antradienį įvykus paskutiniam posėdžiui, artimiausias posėdis numatytas 2025 metų vasario 3 dieną.
Viena afera po kitos
Liūdnai pagarsėjusio A.Kandroto biografijoje driekiasi ilgas baudžiamųjų bylų šleifas.
Pirmą kartą teisiamųjų suole Celofanas atsidūrė 2010 metų rugsėjį. Tada Kauno apylinkės teismas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą jam skyrė 2,6 tūkst. litų baudą – būdamas įmonės savininkas ir direktorius jis įkliuvo teisėsaugai dėl tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo 2007–2009 metais apie personalo priėmimą į darbą, jo atleidimą ir užmokestį.
Antra byla buvo iškelta po to, kai 2008-aisiais Celofanas įsigijo įmonę, užregistravo ją asocialaus asmens vardu ir prisipirko vilkikų, kurių vertė popieriuje siekė pusketvirto milijono litų, – sandoris buvo fiktyvus, o machinacijomis iš valstybės buvo susigrąžinta 620 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio.
Šioje byloje už sukčiavimą stambiu mastu ir dokumentų klastojimą 2013 metų sausį Vilniaus apygardos teismas A.Kandrotui skyrė 1 metų ir 7 mėnesių realią įkalinimo bausmę.
Trečioje byloje 2017 metų birželį Alytaus rajono apylinkės teismas pripažino jį kaltu pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius (rengimasis įvykdyti nusikaltimą ir sukčiavimas dideliu mastu).
Belangės tąsyk jis išvengė – vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.
Bylų grandinė ilgėjo
Laikui bėgant, Celofano bylų grandinė vis ilgėjo.
Kauno apygardos teismas 2021 metų vasarį ir 2022 metų gruodį priėmė nuosprendžius dar dvejose bylose dėl finansinių nusikaltimų, pagal kuriuos A. Kandrotui buvo skirtos realios 1 metų ir 10 mėnesių bei 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Vėliau aukštesnės instancijos teismai šiuos nuosprendžius keitė, tikslino, vieną bylą Aukščiausiasis teismas netgi buvo gražinęs svarstyti iš naujo.
2024 metų sausį Lietuvos apeliacinis teismas priėmė du verdiktus: viename Celofanui palikta galioti 1 metų ir 10 metų subendrinta įkalinimo bausmė, o kitame skirtas taip pat realus 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimas.
2024 metų vasarį šios abi bausmės buvo subendrintos, skiriant 2 metų ir 10 mėnesių įkalinimą.
A. Kandrotas laiką už grotų leidžia nuo šių metų sausio 15 dienos, kuomet abu nuosprendžiai įsiteisėjo.
