Spaudos konferencijoje dalyvauja Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas laikinai einantis Darius Pliavga.
Paskutinėje apklausoje, surengtoje lapkričio pabaigoje, liūdnai pagarsėjęs vyras tikino, jog mintis įstumti vaiką į automobilį jam kilo neva spontaniškai, važiuojant pro autobusų sustojimą.
Pagrobęs mažametę, G. Filipavičius laikė ją prievarta garaže daugiau nei dvi paras, kol vaikas sausio 9-ąją, prieš vidurnaktį buvo išlaisvintas per „Aro“ pareigūnų šturmą. Teismo proceso kaunietis laukia suimtas.
Nutaikė momentą, kai nebuvo žmonių
Vaikas buvo pagrobtas 2024 metų sausio 7-ąją, prieš 17 valandą, laukdamas autobuso Chemijos gatvėje. Jis ketino vykti į „Girstučio“ prekybos centrą, esantį už poros kilometrų.
Privažiavus G. Filipavičiui, sustojime be jo ir mažametės nebuvo nė vieno žmogaus. Jiedu nebuvo pažįstami. Užpuolikas prišoko prie vaiko ir įstūmė jį į mašinos vidų.
Po dviejų parų netoli nusikaltimo vietos esančius pagrobėjo garažus Technikos gatvėje šturmavo „Aro“ pareigūnai. Juos šokiravo jame buvusi aplinka ir viduje rasti daiktai.
Iš dviejų garažų buvo padarytas savotiškas butas su kambariais, baldais, šildymo sistema, virtuve, televizija. Basirūpinta ir garso izoliacija. Pakankamai modernus „pogrindinis būstas“ buvo įrengtas po žeme, vadinamojoje garažų duobėje.
Inkriminuojama net 13 nusikaltimų
„Tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją, kad į namus negrįžo nepilnametė. Neilgai trukus kvalifikacija iškart buvo pakeista ir pradėtas tyrimas dėl svetimo vaiko pagrobimo. Šiuo metu byla perduota teismui“, – per spaudos konferenciją pasakojo Kauno apygardos prokuratūros vadovas R. Bradūnas.
Iš pradžių buvo tirta versija, kad G. Filipavičius gali turėti bendrininkų, tačiau tyrimo metu ši informacija nepasitvirtino – prieš teismas stos jis vienas.
Kauniečiui inkriminuojama net 13 nusikalstamų veiksmų: vaiko pagrobimas, sveikatos sutrikdymas, neteisėtas laisvės atėmimas, plėšimas, nelegalus šaunamojo ir nešaunamojo ginklų laikymas.
Baudžiamojon atsakomybėn dėl plėšimo pagrobėjas patrauktas, įtariant mergaitės daiktų užvaldymu.
Nors G. Filipavičius savo kaltę pripažino, lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta – tyrimui vadovavęs prokuroras Mindaugas Sabaitis neįžvelgė kaltinamojo geranoriškumo apraiškų.
Surinkta daugybė įkalčių
Šios bylos tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pagrobėjo aukų gali būti ir daugiau – nukentėjusiais byloje pripažinta mergaitė ir jos tėvai.
Griežčiausias Baudžiamojo kodekso straipsnis iš visų, pagal kuriuos kurį G. Filipavičiui yra pareikšti kaltinimai – vaiko pagrobimas: už tai jam gresia laisvės atėmimas iki 8 metų.
Nors kai kurie faktai – pavyzdžiui, tai, kad G. Filipavičius telefoną laikė signalą blokuojančiame maišelyje rodo, jog pagrobimas buvo planuojamas iš anksto, per apklausas jis atkakliai tvirtino, jog viskas neva įvyko spontaniškai.
„Tyrimas truko daugiau nei 10 mėnesių. Atlikta daugiau nei 60 objektų apžiūrų – skaitmeninių laikmenų, kompiuterių ir kitų objektų. Taip pat atlikta 30 ekspertinių tyrimų. Manau, kad mes atsakėme į nemažai klausimų ir dar teks kažkada komentuoti šio asmens įvykdytas veikas“, – žurnalistams pasiteiravus, ar pagrobėjas planavo vykdyti ir kitus nusikaltimus, atsakė laikinasis Kauno apskrities VPK vadovas D. Pliavga.
Įkalčių tyrimas, apžiūra buvo atliekami, siekiant įvertinti pagrobimu kaltinamo kauniečio galimybes, ketinimus, ateities planus.
„Į tai buvo plačiai pažiūrėta“, – pasakojo D. Pliavga.
Įvertinus nusikaltimo pavojingumą, mergaitės ir jos pagrobėjo paiešką vykdę pareigūnai turėjo veikti itin greitai. Darbas buvo atliktas nepriekaištingai, išgelbėjant vaiką iš pagrobėjo gniaužtų.
Išpjovė spynas
G. Filipavičiaus dvigubas garažas yra mažiau nei už kilometro nuo nusikaltimo vietos. Mergaitė ten buvo nuvežta ir paslėpta iškart po to, kai buvo įvykdytas nusikaltimas.
Gavus operatyvinės informacijos apie pagrobimo vietą, pasirengta šturmo operacijai, pasitelkti ugniagesiai išpjovę garažo spynas. Vaikas buvo išlaisvintas sausio 9-ąją, prieš vidurnaktį.
„Aro“ pareigūnai garaže aptiko įtariamojo „Mazdą“, o po garažu įrengtoje, gyventi pritaikytoje patalpoje – G. Filipavičių. Joje buvo ir buvo mergaitė.
Mažametė buvo sušalusi – jos kūno temperatūra buvo nukritusi žemiau normos. Mergaitė kurį laiką buvo gydoma Kauno klinikose, o po to išleista į namus.
Garažai – teisiškai neįregistruoti
Prokuroras R. Bradūnas antradienį žurnalistus informavo, jog nėra duomenų, kad mergaitės pagrobimas buvo planuojamas.
Pareigūnai per spaudos konferenciją neatskleidė pagrobimo motyvų – viliamasi, kad tai konkrečiau paaiškės teismo proceso metu.
Pasak D. Pliavgo, vaiko paieškai buvo sutelktos didžiulės pajėgos, pajungta visa miesto policija.
Visuomenei nematomą, tačiau labai svarbų darbą atliko kriminalinė policija – aptikti pagrobėją su auka padėjo daugiau nei 30 reikšmingų liudininkų parodymai, viešose vietose įrengtos vaizdo kameros, automobilių vaizdo registratorių medžiaga, kita skubiai renkama informacija.
„Panašių atvejų Kaune buvo ir daugiau. Kaunas – didelis miestas, ir mes turime tam tikrų iššūkių“, – kalbėjo D. Pliavga.
Mažametės tėvai yra pateikę civilinį ieškinį pagrobėjui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Šiuo metu yra areštuoti G. Filipavičiaus automobiliai ir kitas turtas. Garažai, kuriais jis naudojosi, neareštuoti, nes teisiškai neįregistruoti jo vardu. Portalo Lrytas žiniomis, jie iš viso neturi teisinės registracijos.
Visi nusikaltėliai turi galimybių ribas
„Kiekvienas nusikaltėlis turi savo galimybių ribas. Kai mums pavyko identifikuoti įtariamąjį vaiko pagrobimu, manau, visi kiti dalykai buvo formalumas“, – teigė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas D. Pliavga, pripažinęs, jog kai kurie duomenys liudiję apie pakankamą kauniečio „išprusimą“ kaip įtariamojo nusikaltėlio.
Pareigūnams pavyko atkurti G. Filipavičiaus kompiuterio slaptažodžius ir apžiūrėti jų turinį, buvo atlikta atitinkama ekspertizė.
Tyrimo metu daugiau nei 60 kartų buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl procesinės prievartos veiksmų taikymo G. Filipavičiaus atžvilgiu.
Per konferenciją nebuvo aatsakyta į klausimą, ar pagrobėjo skaitmeninėse laikmenose buvo rasti pornografiniai vaizdai.
Prokuroras R. Bradūnas padėkojo visuomenei už įsitraukimą į paieškas, suteiktą pagalbą teisėsaugai: „Tai liudija apie visuomenės brandą“.
Garažas – kaip butas
Patekę į dvigubą G. Filipavičiaus garažą ir nusileidę į apačią, Antiteroristinių operacijų rinktinės darbuotojai rado vyrą stovintį vadinamajame kambaryje – greičiausiai jis jau ruošėsi miegoti arba buvo atsigulęs, bet išgirdęs bruzdesį, jau buvo spėjęs pašokti ant kojų.
Patalpoje buvo lovos ir kiti baldai, elektra, šildymo sistema, televizorius, maisto produktai, virtuvės reikmenys.
Nuosavą firmą įkūręs G. Filipavičius užsiėmė automobilių remonto verslu. Jis autoservisą Kauno Eigulių mikrorajone esančiame garažų masyve, iš viso buvo įsigijęs apie 10 garažų įvairiose miesto vietose.
Savo šeimos neturintis, keisto ir uždaro būdo kaunietis anksčiau buvo baustas dešimtis kartų už aplinkosaugos reikalavimų, viešosios tvarkos bei kitokio pobūdžio administracinius pažeidimus.
Visuomenę pašiurpinusį vyrą pažįstantys žmonės pasakojo, jog jis viename savo garažų buvo įsirengęs baseiną ir bėgimo taką.
Žmonėms krito į akis ir galimas G. Filipavičiaus šykštumas – pasakojama, kad jis netgi pats sau taisydavo dantis.
