Kaunietis R.Ž. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme Kauno apygardos teismo pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų žmonių nužudymą. Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukęs nusikaltimas padarytas 2004 metų rugpjūčio pradžioje Kaune.
Lemtingąją dieną R.Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nužudė sutuoktinius – vyrui ir moteriai į galvą, kitas kūno vietas R.Ž. tyčia plaktuku sudavė mažiausiai 10 smūgių, nuo patirtų traumų buto šeimininkai mirė įvykio vietoje. Palikdamas aukas vyras iš buto išsinešė nužudytųjų asmens dokumentus, televizorių, kitų daiktų.
Šiaulių apygardos teisme buvo gautas Šiaulių kalėjimo teikimas, kuriuo prašoma svarstyti klausimą dėl nuteistajam R.Ž. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nagrinėjant teikimą teismo posėdžio metu prokurorė Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos prašė Šiaulių kalėjimo teikimo netenkinti. Nuteistasis teismo kolegijos prašė teikimą tenkinti, tvirtino, kad pradėti gyvenimą iš naujo niekada ne per vėlu.
Teisėjų kolegija nurodė, kad nuteistasis R.Ž. yra atlikęs privalomą 20 metų įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kai jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Tačiau teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę, įvertinus įstatyme numatytas minėtas aplinkybes, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Teisėjų kolegija nurodė, kad nuteistasis 2024 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių kalėjimo viršininkui pateikė prašymą teikti jo bylą teismui, bausmę vykdanti institucija atliko nuteistojo socialinį tyrimą bei kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teismas pažymėjo, kad šios paminėtos aplinkybės sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien tik šios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę.
Šiaulių kalėjimo teikimą išnagrinėjęs teismas vertino pateiktą medžiagą, kurioje R.Ž. bausmės atlikimo metu charakterizuojamas kaip impulsyvus, ekspresyvus, teatrališkas, linkęs sureikšminti aplinkos stimulus, į kuriuos reaguojant stebėtas nuteistojo vidinio pasaulio regresas, lankėsi pas psichologus.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog R.Ž. nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. iki 2007 m. spalio 25 d. ir nuo 2014 m. birželio 23 d. yra įrašytas į linkusių save žaloti įskaitą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo R.Ž. emocinė būsena stabili, su iškilusiais iššūkiais susitvarko savarankiškai, geba įvardinti metodus ir priemones, kurie padeda, turi daug konkrečių ir pozityvių lūkesčių dėl ateities.
Teismas pasisakė ir apie socialinio tyrimo išvadoje nurodytus R.Ž. nustatytus kriminogeninius veiksnius: kriminalinę patirtį, finansinės naudos siekį nusikalstamu būdu, tarpasmeninius santykius su moterimis, gebėjimo įvertinti rizikingas situacijas bei jų pasekmes stoką, smurtinį elgesį pavartojus alkoholio bei savo alkoholio vartojimo įpročių analizės stoką, bandymą patenkinti savo seksualinius poreikius, savitvardos stoką, agresyvų elgesį, visapusiško savo elgesio bei galimų jo pasekmių įvertinimo stoką, nuostatas, neatitinkančias šių dienų visuomenės normų.
Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Ir šie kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t.y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą.
Bausmės atlikimo metu R.Ž. skatintas 2 kartus, baustas 11 kartų. Tačiau, įvertinusi nuteistajam R.Ž. nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, jo asmens bylos medžiagą, socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu stokoja teigiamos dinamikos, o tai rodo, jog jo kriminogeniniai veiksniai išlieka aktualūs.
Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksnius, kritiškai įvertinti socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų, ir jo nusikalstamo elgesio rizika būtų mažesnė nei vidutinė ar bent jau aiškiai mažėtų ir leistų teismui manyti, jog paleidžiamas į laisvę nuteistasis nėra pavojingas visuomenei.
Teisėjų kolegija sutinka, kad yra stebimi teigiami nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiai, nuteistasis epizodiškai stengiasi dalyvauti resocializacijos procese, vis tik šios aplinkybės, įvertinus duomenis apie nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, teisėjų kolegijos įsitikinimu, dar nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo padėtis jau gali būti lengvinama.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Šiaulių kalėjimo teikimo dėl nuteistajam R.Ž. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Paskelbta nutartimi teismas Šiaulių kalėjimo teikimo netenkino.
