Kaltinamiesiems palankų nuosprendį priėmusi Klaipėdos apygardos teismo teisėja Edita Lapinskienė atsižvelgė į tai, kad dalies liudytojų parodymai smarkiai skyrėsi nuo nukentėjusiojo E. B. parodymų bei kitus faktorius.
Tuo tarpu prokuratūra laikėsi visiškai priešingos nuomonės – sakydamas baigiamąją kaltą, prokuroras Stanislavas Barsulis pasiūlė anksčiau teistą, iš Vilniaus kilusį 35 metų V. Perveinį įkalinti 4 metams, o 50 metų klaipėdietį K. Simanavičių – 8 metams.
Teisėsaugos pareigūnai tvirtina nustatę, jog iš viso buvo užverbuoti keturi nukentėjusieji, gyvenantys Šilutėje ir kituose miestuose arba rajonuose.
Pasak pareigūnų, visos aukos buvo pažeidžiamos – stokojo socialinių įgūdžių, neturėjo nuolatinių pajamų, buvo įklimpusios į skurdą.
Pareigūnai: užverbavimas buvo
Kriminalistų duomenimis, pasinaudodamas vieno nukentėjusiųjų E. B. pažeidžiamumu, V. Perveinis jį užverbavo ir kartu su K. Simanavičiumi nuvežė į Švediją.
Prokuratūros tvirtinimu, E. B. turėjo stebėti muitinės pareigūnų automobilius Norvegijos pasienio ruože ir pranešinėti apie jų pasirodymą K. Simanavičiui, kad būtų galima netrukdomai užsiimti alkoholio kontrabanda Skandinavijoje.
Likusias aukas, kaip teigiama kaltinamajame akte, užverbavo tiktai K. Simanavičius.
Pareigūnai teigė, jog antram nukentėjusiajam buvo liepta vežti kontrabandinius svaigalus iš Vokietijos į Švediją.
Išdavė Europos arešto orderį
Tyrimo metu nustatyta, jog nukentėjusieji buvo užverbuoti ne vėliau kaip iki 2018 metų rugpjūčio 1 dienos, o nusikaltimai vykdyti nuo 2018 metų spalio iki 2019 metų birželio.
Ikiteisminis tyrimas truko keletą metų, o vėliau bylos nagrinėjimas kurį laiką strigo Klaipėdos apygardos teisme.
V. Perveinis buvo pristatytas į Lietuvą iš Švedijos pagal Europos arešto orderį.
Kaltinamieji keletą mėnesių išbuvo už grotų, tačiau dabar nuosprendžio laukė laisvėje, skyrus švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Lrytas žiniomis, šiuo metu jie gyvena Lietuvoje.
Duodami parodymus teisme, V. Perveinis ir K. Simanavičius neprisipažino padarę jiems inkriminuojamų nusikaltimų, prašė juos išteisinti.
Teismas nurodė savo motyvus
Išteisinęs kaltinamuosius žmonių prekybos byloje, Klaipėdos apygardos teismas nurodė savo motyvus.
„Byloje itin reikšmingi yra nukentėjusiojo E. B. parodymai, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jį identifikavus kaip prekybos žmonėmis auką po to, kai jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Norvegijoje.
Visgi teismas pažymėjo, kad teisminio nagrinėjimo metu byloje nustatytos ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės.
Teismas atsižvelgė į tai, kad abu kaltinamieji nuosekliai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant teisme neigė savo kaltę, kad dalies liudytojų parodymai buvo kardinaliai priešingi nukentėjusiojo E. B. parodymams.
Dėl to nukentėjusysis E. B. apklaustas papildomai teisme: apklausiant nukentėjusįjį teisme jis dalies vykimo į Švediją, pabėgimo iš jos aplinkybių neprisiminė dėl alkoholio sukeltų atminties sutrikimų, tendencingai nebeprisiminė jam nepalankių pabėgimo iš Švedijos su vieno iš kaltinamųjų automobiliu, kuris buvo rastas sugadintas griovyje, aplinkybių.
Be to, teismo posėdžio metu E. B. nurodė visiškai priešingus pabėgimo iš Švedijos motyvus nei nurodė ambasados Norvegijoje darbuotojams.
Teismas nustatė, kad, be pirminių nukentėjusiojo parodymų, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų piktavališkumą ar pasinaudojimą nukentėjusiajam nepalankiomis aplinkybėmis išvežant į Švediją“, – teigiama Klaipėdos apygardos teismo atstovės žiniasklaidai, teismo vyresniosios padėjėjos Dovilės Saulėnienės išplatintame pranešime.
Tvirtinama, jog byloje nustatyta, kad būtent pats nukentėjusysis prašė V. Perveinio jį pasiimti kartu į Švediją.
Abu kaltinamieji jokių duomenų apie E. B. nei kaip apie asmenį, nei apie jo socialinę aplinką ar padėtį neturėjo, t. y. vienas esminių prekybos žmonėmis požymių nebuvo objektyviai nustatytas ir individualizuotas.
Vertindamas K. Simanavičiaus pareikštus kaltinimus dėl prekybos žmonėmis kitų trijų asmenų atžvilgiu, teismas konstatavo, jog esą ne tik piktavališko, bet jokio tiesioginio jo pasiūlymo nukentėjusiesiems, kuris turėtų įtakos jų apsisprendimui prieš jų valią, nebuvo.
Pasak teismo, K. Simanavičius ne tik kad nežinojo, nesuvokė, bet ir nenumanė apie nukentėjusiųjų nei materialinę, nei šeiminę, nei socialinę, darbinę ar kitokią pareikštų kaltinimų kontekste reikšmingą padėtį, nė su vienu iš nukentėjusiųjų iki jų atvykimo, išvykimo į Švediją jis tiesiogiai nebendravo.
„Objektyvių, neginčytinų duomenų, jog nukentėjusieji neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip tik priverstinai vykti į Švediją ir dirbti jiems nepriimtinomis sąlygomis, byloje taip pat nėra.
Juolab, kad ir patys nukentėjusieji, išskyrus E. B., nurodė, jog gyvenimo, darbo sąlygos buvo normalios, dirbti niekas jų nevertė“, – nurodoma Klaipėdos apygardos teismo pranešime.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.
