Apie tai naujienų portalą Lrytas informavo Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Milda Kryžė.
Po sprogimų ilgą laiką nuo teisėsaugos slapstęsis su „Kamuolinių“ gauja siejamas E. Kalasūnas buvo įtrauktas į labiausiai Europoje ieškomų nusikaltėlių sąrašą.
Kartu su E. Kalasūnu teisiamųjų suole atsidūrė kitas liūdnai pagarsėję kaunietis, su „Daktarų“ gauja anksčiau sietas buvęs Europos jaunių bokso vicečempionas 39 metų Ričardas Baika, pravarde Ščiukas.
R. Baika šiuo metu atlieka bausmę už kitą nusikaltimą – padėjimą tarptautinei mafijai įvykdyti muzikos grupės „Naujosios pupytės“ Vitos Jakutienės draugo, įtakingo „Agurkinių“ gaujos nario Deimanto Bugavičiaus nužudymą, kuris 2015 metų lapkritį buvo įvykdytas prie jo namų Šilainiuose.
Ščiukui kalėjime už tai teks praleisti 12 metų.
E. Kalasūnas ir R. Baika kaltinami dėl H. Daktaro žmonai Ramutei Daktarienei priklausančios valdžios Užliedžiuose (Kauno r.) sprogdinimo visuotinai pavojingu būdu.
E. Kalasūnui taip pat yra pareikšti kaltinimai dėl kauniečio Liongino Žuromsko, kuris buvo patekęs į vieno „Kamuolinių“ gaujos vadeivų Tomo Mickevičiaus-Varlės nemalonę, nužudymo.
Teisme jau įvyko keli posėdžiai – buvo pagarsintas kaltinamasis aktas, apklausti keli liudytojai. Dalį liudytojų, neatvykusių į teismą be pateisinamos priežasties, nuspręsta į teismą atvesdinti.
Susidorojo itin žiauriai
Teisingumas pavijo E. Kalasūną praėjus daugiau nei 15 metų nuo jam inkriminuojamų nusikaltimų. Jis daugelį metų buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos.
2007-ųjų lapkričio 18 dieną Kaune, Chemijos gatvėje esančiame bendrabutyje buvo itin žauriai nužudytas jame gyvenęs L. Žuromskas.
Prokuratūros tvirtinimu, nusikaltimą suplanavo vienas „Kamuolinių“ gaujos vadeivų Tomas Mickevičius, pravarde Varlė – tarp jo ir L. Žuromsko buvo perbėgusi juoda katė neva dėl apkalbų, skleistų apie Varlę.
Aukai buvo suduota 16 smūgių – ji ne tik buvo daužoma kumščiais, spardoma, bet ir mušama metaliniu strypu.
Kriminalistų duomenimis, egzekuciją surengė septyni su mafija siejami užpuolikai, o prie jos prisidėjo ir E. Kalasūnas.
Daktarų valdoje – ir šūviai, ir sprogimas
Kitas prie tos pačios bylos prijungtas epizodas užfiksuotas 2008 metų gruodžio 19-ąją, kuomet, pareigūnų duomenimis, T.Mickevičius, E. Kalasūnas, R. Baika ir dar du bendrininkai nuvyko į Kauno mafijos šulo H. Daktaro įspūdingą namą pakaunės Užliedžių miestelyje. Vietos gyventojai jį yra praminę „Daktarų pilimi“.
Henytės tuo metu namuose nebuvo – jis slapstėsi nuo teisėsaugos.
Įsibrovėliai apšaudė Daktarų šeimos pilaitę, į kurią iš „Kalašnikovo“ buvo paleista maždaug 10 šūvių, taip pat susprogdino kieme granatą.
Per šį išpuolį niekas iš Daktarų nenukentėjo. Nukentėjusiąja byloje buvo pripažinta R. Daktarienė, kuriai oficialiai priklauso valda su pilaite.
Nuostolis dėl apgadintų konstrukcijų ir sudaužytų langų ji įvertino daugiau nei 3 tūkst. eurų.
Po išpuolio prieš Kauno mafijos vadeivos šeimą E. Kalasūnas pasirinko bėglio dalią, buvo paskelbta tarptautinė jo paieška. Nežinia, kas didesnę baimę jam kėlė – kalėjimo grėsmė ar galimas nusikalstamo pasaulio atstovų kerštas.
„Kamuolinis“ dingo be žinios
Tyrėjų duomenimis, nusikaltimas Užliedžiuose buvo įvykdytas, T.Mickevičiui-Varlei ir kitiems „Kamuolinių“ šulams nusprendus sumenkinti H. Daktaro autoritetą.
Tiesa, nepraėjus nė pusmečio po šio užpuolimo, pats T. Mickevičius dingo be žinios. Jo paieška buvo paskelbta 2009 metų gegužę.
Vos prieš porą savaičių paaiškėjo, jog T. Mickevičius jau yra pripažintas mirusiu, tad byla jo atžvilgiu buvo nutraukta.
Bėglys galop pasidavė
E. Kalasūnas teisiamas tiktai dabar – šis ilgą laiką nuo teisėsaugos slapstęsis, visoje Europoje ieškotas kaunietis pernai rudenį pats atvyko į policiją ir pasidavė.
Jam už nužudymą gresia kalėjimas iki 20 metų, o jo bendrininkui R. Baikai, kuriam šioje byloje inkriminuojamas tiktai H. Daktaro namų užpuolimas – įkalinimas iki 8 metų.
Kiti užpuolimus vykdę E. Kalasūno sėbrai šioje byloje jau yra nuteisti, o du iš jų mirė, nesibaigus procesui teismuose.
