Kaip teigiama teismo pranešime spaudai, nuteistasis J. Zaicas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią patyrė dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos neteisėtų veiksmų ir neveikimo.
Vyras paaiškino, kad nors buvo įdarbintas tarnybinių patalpų valytoju tik puse etato, tačiau turėjo dirbti viršvalandžius, savaitgaliais ir švenčių dienomis, o už tą darbą nebuvo mokama, taip pat jam buvo pavesta atlikti darbus, nesusijusius su tiesioginėmis tarnybinių patalpų valytojo pareigomis, – buvo verčiamas vykdyti statybos ir kt. darbus. Be to, nuteistasis skundėsi psichologiniu spaudimu ir netinkamu pareigūnų elgesiu.
Teismas sprendime nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reikalaujant neturtinės žalos dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti tam tikrais įrodymais.
Nagrinėtoje byloje teismas, ištyręs visus pateiktus įrodymus, apklausęs nemažai liudytojų, nerado objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas dirbo darbus, nesusijusius su jo pagrindinėmis tarnybinių patalpų valytojo pareigomis, taip pat kad tam tikri Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai buvo prieš jį nusiteikę, netinkamai elgėsi ar darė psichologinį spaudimą. Taigi, teismas nuteistojo J. Zaico skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
