„Narkotikų problema aštrėja kalbant apie paskutinių 3–4 metų laikotarpį, tai kasmet pradedame 15–16 proc. daugiau ikiteisminių tyrimų dėl vykdomos neteisėtų narkotinių medžiagų apyvartos. (...) Gera žinia, kad tai nėra pats didžiausias galvos skausmas. Bet matome Europines tendencijas ir tai, kad nusikalstamas pasaulis savo verslą linkęs organizuoti per jūrų uostus“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams kalbėjo R. Požėla.
„Klaipėdos uostas naudojamas kaip tranzitinė perkrovimo vieta, ne Lietuvos rinkoje naudojamoms medžiagoms. Tai susitarėme, kad turėsime glaudesnį bendradarbiavimą su uosto direkcija, dalinsimės informacija ir sieksime, kad uostas netaptų vieta, kuria naudotųsi nusikalstamo pasaulio atstovai“, – komentavo A. Bilotaitė.
R. Požėla taip pat paminėjo, kad Klaipėda prisideda ir prie Europos Sąjungos lygio iniciatyvų, kuriomis siekiama apriboti narkotikų gabenimą jūra.
„Dėl to gimsta Europiniai sprendimai. Kalbu apie uostų aljanso susikūrimą, į kurį patenka 19 uostų, tarp kurių ir Klaipėda. Ir šalia to jungiasi ir teisėsaugos institucijos. Tai ieškomi bendri sprendimai“, – komentavo jis.
Siekiant bendro atsako ES lygmeniu, 2024 m. sausį buvo įsteigtas Europos uostų aljansas, prie kurio iki šiol prisijungė Europos šalių teisėsaugos institucijos, muitinės ir 19 kontinento uostų.
Kaip buvo pranešta įkuriant aljansą, net palyginti mažame Klaipėdos uoste Lietuvos teisėsauga kiekvienais metais iš neteisėtos apyvartos išima ženklius kiekius narkotinių medžiagų. Vien kokaino uoste 2015 m. sulaikyta 525 kg, 2017 m. – 610 kg, o 2020 m. – 40 kg.
Tuo tarpu didžiuosiuose ES uostuose 2023 m. sulaikyti rekordiniai narkotikų kiekiai – beveik 120 t. kokaino Antverpeno ir apie 45 t. Roterdamo uoste. Apie 70 proc. narkotikų konfiskuojama būtent ES uostuose.
