1917 metų lapkritį bolševikų įvykdyto kruvino perversmo Rusijoje, po kurio sekė siaubingas, daugybės tautų likimus paveikęs teroras, vadovui ir organizatoriui E. Švenčionienė nešykštėjo pagyrų: „Minėdami V. Lenino gimtadienį, mes tarybiniai žmonės, susiburdavome talkose, tai buvo ilgametė, prasminga tradicija“.
Nuožmiomis represijomis pasižymėjusių perversmininkų vado atžvilgiu E. Švenčionienė negailėjo ir daugiau šviesių spalvų – pavyzdžiui, iškėlė jo frazę apie mokymosi būtinybę, kuri tebuvo lozunginis bolševikų, paskandinusių kraujuje Rusiją ir kitas šalis, šūkis.
Pagal dabartinius įstatymus nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos simboliką, taip pat šių totalitarinių režimų vadovų atvaizdus viešai demonstruoti yra draudžiama, už tai numatyta administracinė atsakomybė.
Todėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba apie E. Švenčionienės akibrokštą pranešė Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui – pagal jos gyvenamąją vietą, kadangi ji yra registruota šiame mieste.
Kauno AVPK paskirtą 700 eurų baudą E. Švenčionienė apskundė teismui – neva ji tiktai pateikusi informaciją visuomenei apie mokymosi svarbą.
Tačiau teismas argumentaciją apie „edukacinius tikslus“ atmetė.
Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja dar vieną bylą dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, kurioje kaltinimai yra pareikšti E. Švenčionienei, Kazimierui Juraičiui ir Valerijui Ivanovui. Jie visi priklausė „Tarptautiniui geros kaimynystės forumui“, kuris dabar jau likviduotas.
Pasak Kauno apylinkės teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Tautvilės Merkevičiūtės, teismas atmetė visus pareiškėjos motyvus ir nustatė, kad administracinė atsakomybė jai buvo pritaikyta pagrįstai.
„E. Švenčionienės veiksmai, įkeliant ir demonstruojant socialiniame tinkle „Facebook“ savo paskyroje Vladimiro Lenino atvaizdą su įrašu, negali būti vertinami niekaip kitaip, kaip komunistinės simbolikos, totalitarinio režimo simbolio, siejamo su asmeniu įtvirtinusiu šį totalitarinį režimą, SSRS komunistų partijos nario – lyderio, vadovo atvaizdo demonstravimas“, – konstatuojama teismo nutartyje.
E.Švenčionienė aiškinimai apie „švietėjiškus tikslus“ įvertinti tiktai kaip jos gynybinė pozicija.
„Kaip matyti iš bylos duomenų, E.Švenčionienė minėtą SSRS komunistų partijos vadovo atvaizdą su įrašu panaudojo viešai, įkeldama ir demonstruodama jos administruojamame socialiniame tinkle „Facebook“, o tokio asmens atvaizdo su atitinkamu įrašu, reiškiančiu pasididžiavimą priešiškos valstybės istorijai, komunistų idėjoms (tradicijoms), rodymas prilygintinas sąmoningai atliktam viešam demonstravimui ir akivaizdžiai parodo pareiškėjos požiūrį į priešiškos Lietuvai valstybės komunistų partijos ideologiją.
Šias aplinkybes taipogi įrodo ir tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, jog šių simbolių demonstravimas nėra atsitiktinis, o priešingai, yra kryptingas ir tyčinis.
Todėl teismui nekilo abejonių, kad E.Švenčionienės veiksmuose yra tiesioginė tyčia veikti siekiant propaguoti komunistines idėjas, atvaizduoti totalitarinio režimo įkūrėją, kurstyti nesantaiką, skaldyti visuomenę dėl Lietuvoje vykdomos švietimo sistemos politikos, veikiant prieš tas vertybes, kurias pripažįsta ir puoselėja Lietuvos Respublika, tokiu būdu kėsinantis į nustatytą valdymo tvarką.
Pažymėtina, kad vieša informacija turi būti teikiama visuomenei taip, jog taptų aišku, kas ir kodėl atitinkamą simbolį naudojo, teikiant informaciją neiškreipiamos objektyvios istorinės žinios ir pan.
Tuo tarpu, šiuo nagrinėjamu atveju, tokioje faktinėje situacijoje – per V.Lenino gimimo dieną, tai nurodant būtent ir įraše šalia nuotraukos su įrašu, komunistinės simbolikos – SSRS komunistų partijos vadovo atvaizdo su atitinkamu V.Leniną šlovinančiu įrašu, kuriuo akivaizdžiai reiškiamas prielankumas SSRS komunistų partijos lyderio idėjoms, komunistinėms tradicijoms, bei pateikiama dezinformacija, skleidžiant klaidingą informaciją, apibūdinant V.Leniną išimtinai teigiamai, demonstravimas, ne tik, kad neduoda pagrindo išvadai apie edukacinį tikslą, bet savo esme ir paneigia tariamai esamus švietėjiškus tikslus bei rodo aktyvų siekį platinti komunistines idėjas, menkinti Lietuvoje vykdomą politiką švietimo srityje, didžiuojantis minėto komunistų partijos vadovo, įtvirtinusio totalitarinį režimą, idėjomis.
Dėl šių priežasčių, pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytas paaiškinimas, kad patalpintame įraše akcentas yra švietimas, nėra įtikinantis ir teismo vertintinas kaip gynybinė taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės“, – konstatuojama teisėjos Vaidos Baumilės nutartyje.
Nutartis, kuria atmestas E. Švenčionienės skundas, gali būti skundžiama per 20 dienų.
