Kaip pranešė Policijos departamentas, liepos 12 d. apie 17 val. Utenoje, Zarasų g., policijos pareigūnai sustabdė automobilį „Fiat Ducato“, kurį vairavo Rumunijos pilietis (gim. 2001 m.).
Automobilio krovinių skyriuje buvo rasti penki Irano piliečiai ir trylika Afganistano piliečių.
Visi mikroautobuse rasti migrantai bei automobilio vairuotojas perduoti VSAT prie VRM pareigūnams.
Autobusiuką patikrinimui sustabdė ir migrantus aptiko Utenos apskrities VPK pareigūnai.
Pirminiais duomenimis, „Fiat Ducato“ buvo su lietuviškais valstybiniais numeriais.
Aiškėja, kad rumuno vairuojamą mikroautobusą su migrantais policijos pareigūnai sustabdė ir patikrino ne atsitiktinai, o pagal pasieniečių perduotą informaciją.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis lrytas.lt informavo, kad po sulaikymo migrantai ir juos gabenęs vyras pristatyti į VSAT padalinius.
„Pirminiais duomenimis, tai buvo vadinamasis „Latvijos kelias“. Neteisėtai sieną kirtę Latvijoje, vėliau migrantai įvairiausiais būdais per Letuvą ir Lenkiją gabenami arba patys savarankiškai bando pasiekti Vakarų Europą. Jei per tyrimą pasitvirtins, kad ir šį kartą taip buvo, migrantai, kaip jau ir šimtus kartų iki šiol daryta, bus nustatyta tvarka grąžinti Latvijos pareigūnams. O Rumunijos piliečiui grės teismas Lietuvoje“, – sakė G.Mišutis.
Pasak VSAT atstovo, šiemet kol kas stebimas migrantų srauto „latviškuoju keliu“ sumažėjimas, tačiau visiškai jis nėra nutrūkęs.
Per pirmą pusmetį šiemet, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu (pirmas pusmetis), fiksuojamas 65 proc. sumažėjęs migrantų srautas iš Latvijos. Šiemet sulaikyta 140 tokių užsieniečių, kai pernai buvo sulaikyta 398.
Iš šiemet sulaikytų 140 migrantų, neteisėtai bandančių per Lietuvą pasiekti Vakarų Europą, 65 žmonės (46 proc.) buvo pasprukę iš Latvijos užsieniečių apgyvendinimo centrų. Kitaip tariant, Latvijoje jie buvo pasiprašę prieglobsčio. Šie užsieniečiai į Vakarų Europą dažniausiai keliauja savarankiškai nedidelėmis 4-12 žmonių grupelėmis.
Migrantus per Lietuvą gabenęs rumunas su savimi turėjo savo šalies asmens tapatybės kortelę. Dokumentas tvarkingas ir galiojantis, tad jo paties buvimas Lietuvoje buvo teisėtas.
Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną.
Baudžiamasis kodeksas nurodo, kad tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Tas, kas padarė numatytas veikas dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Tas, kas organizavo numatytas veikas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.
