Anot Policijos departamento (PD), šiemet iki liepos 5 d. yra pradėti 2023 ikiteisminiai tyrimai dėl įvairių sukčiavimų. Kaip Eltai teigė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, sukčių padaryta žala šiemet yra daugiau nei 6 mln. eurų, pernai per tą patį laikotarpį – 4,5 mln. eurų.
Policijos atstovas tvirtino, kad teisėsauga pastebi, jog sukčiavimo mastai po COVID-19 pandemijos ėmė augti kasmet.
PD duomenimis, sukčių iš žmonių išviliotos pinigus sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių šimtų tūkstančių eurų.
Apsimetama įmonių darbuotojais, pasitelkiamos susirašinėjimo programėlės
Pasak PD atstovo spaudai R. Matonio, šiuo metu populiariausias sukčių naudojamas būdas yra mėginimas išvilioti iš žmonių pinigus, apsimetant žinomų bendrovių atstovais, bankų darbuotojais.
„Šiuo metu populiariausias būdas, kuomet tariamas konsultantas prisistato „Google“ ar kitos žinomos bendrovės darbuotoju. Kritiškai vertinkite, ar laukėte tokios įmonės skambučio. Dažniausiai sukčiai kalba rusų kalba, bet jie greitai tobulėja ir mokosi – gali pasitaikyti ir kalbančių lietuviškai. Pokalbio metu sukčius pasiūlo sujungti jus su banku ar policija. Toks sujungimas neįmanomas. Skambinantysis prašo atskleisti jautrius duomenis, susijusius su banko sąskaita“, – pasakojo policijos atstovas.
Anot R. Matonio, taip pat labai populiarus sukčiavimo būdas – įvairių nuorodų siuntimas žmonėms. Policijos atstovo teigimu, paspaudę atsiųstą nuorodą, žmonės patenka į netikrą banko, įstaigos ar įmonės puslapį, kur tam tikru metu suveda savo elektroninės bankininkystės duomenis ir praranda pinigus.
Kaip pasakojo R. Matonis, pastaruoju metu išpopuliarėjo ir kitas sukčių metodas – siūlymai investuoti.
„Skambina rusų kalba kalbantys asmenys – dažnai per programėlę „Viber“ – kurie pokalbio metu įtikina, kad verta investuoti, atsiunčia nuorodą, kurioje galima investuoti ir žmonės per kelis kartus jose palieka dideles pinigų sumas“, – dėstė R. Matonis.
„Reiktų atkreipti dėmesį, kad nei policija, nei kredito įstaigos neprašo atskleisti PIN kodų ar prisijungimų prie elektroninės bankininkystės. Patarimas gyventojams – niekada nespauskite gautų nuorodų, netvirtinkite mokėjimo operacijų, kurių neinicijavote, ir niekam neperduokite savo mokėjimo kortelių ar informacijos apie prisijungimą prie banko sąskaitos“, – pridūrė policijos atstovas.
Eltos kalbinta Lietuvos banko (LB) Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė taip pat patvirtino, kad sukčiai, siekdami iš žmonių išvilioti pinigus, ėmė keisti bendravimo kanalus.
„Jeigu prieš keletą metų kalbėjome apie telefoninius sukčius, apie trumpąsias SMS žinutes, elektroninius laiškus, kur „Arabijos princai palikdavo palikimus“, tai dabar naujausi atvejai yra, kai sukčiai pasitelkia programėles „Messenger“, „Viber“, per jas susisiekia su žmonėmis“, – dėstė LB atstovė.
Jos teigimu, neretai per susirašinėjimo programėles žmonėms siunčiami siūlymai investuoti, taip pat jie raginami paimti vartojimo kreditus ir pervesti pinigus.
V. Dičpinigaitienė ragina visuomenę pasinaudoti LB teikiama paslauga „STOP vartojimo kreditams“, tai yra įsirašyti į specialų LB administruojamą subjektų sąrašą. Asmeniui įsirašius į šį sąrašą, vartojimo kredito davėjai tam žmogui kredito nesuteiks – tokiu būdu užkertamas kelias sukčiams kitų asmenų vardu paimti paskolas.
Sukčiai „gelbėja nuo sukčių“
LB Finansinio raštingumo centro vadovė V. Dičpinigaitienė atkreipė dėmesį, kad sukčiai, siekdami iš žmonių išvilioti pinigus, neretai atvyksta ir į žmonių namus, apsimesdami bankų darbuotojais.
„Banko darbuotojai tikrai niekada neatvažiuos į namus, niekada nerinks duomenų, neims jokių fizinių prisijungimo lapų“, – sakė pašnekovė.
LB atstovė pasakojo, kad pastaruoju metu sukčiai pasitelkia ir kitą būdą – bando „gelbėti“ jų pinigus „nuo sukčių“.
„Žmonėms sakoma, kad jus puola sukčiai, tad „galime jums padėti“, pavyzdžiui, pasiūloma įsirašyti kokią kenkėjišką programėlę. Jūs galvojate, kad programėlė jus saugo, o iš tikrųjų ji nuskaito jūsų duomenis. Sukčiai atvyksta pas žmones į namus, sako, kad „jus bando apvogti, tai duokite savo pinigus, mes kažkur saugiai neva juos padėsime, apsaugosime“, – kalbėjo V. Dičpinigaitienė.
Sukčiai žmones bando užklupti netikėtai
Policijos atstovas R. Matonis, kad paprastai nuo sukčių nukentėję žmones negali tiksliai paaiškinti, kodėl nepažįstamiems atskleidė savo asmeninius finansinius duomenis.
„Dažnai pinigai atiduodami spontaniškai, neapgalvojus, nes sukčiai paprastai verčia sprendimą priimti čia ir dabar, nesuteikia laiko apmąstymams, spaudžia žmogų, neleisdami jam atsitraukti ir pagalvoti“, – sakė R. Matonis.
LB atstovė V. Dičpinigaitienė pasakojo, kad sukčiai bando žmones užklupti tuomet, kai jie kažkur skuba, nėra budrūs, atsargūs.
„Mano draugės pavyzdys. Ji pasakojo, kad rišasi batus, skuba į darbą, tikrina autobusų tvarkaraštį ir tada gauna žinutę, jog pardavinėjant per „Vinted“ suknelę, neva nesuveikė kažkokie kodai ir reikia atnaujinti duomenis. Draugė sako, kad per skubėjimą greitai suvedė mokėjimo kortelės duomenis ir sustingo, supratusi, ką padarė. Vadinasi, žmogus žino, supranta, kas nutiko, tačiau per skubėjimą tiesiog suklydo“, – kalbėjo ekspertė.
Romantiniai santykiai
Kaip Eltai pasakojo LB atstovė V. Dičpinigaitienė, pastebima, kad pastaruoju metu sukčiai pasitelkia ir kombinuotas apgaulės schemas, tarp kurių – ir romantinių santykių užmezgimas.
„Įsivaizduokite, susipažįsti su žmogumi socialiniuose tinkluose, gimsta romantiški jausmai. Jums pasiūloma investuoti ir viskas prasideda investiciniu sukčiavimu. Čia baisiausia, kad jūs investuojate, gaunate grąžą, bet gaunate ją, tarkime, iš kitos sąskaitos. Tada jums siūlo vėl investuoti, pabrėžia, kad gaunate grąžą. Tada vėl investuojate ir tokiu būdu tampate pinigų mulu ir plaunate pinigus“, – dėstė pašnekovė.
V. Dičpinigaitienė tvirtino, kad užmezgęs romantinius santykius su sukčiumi, žmogus lengvai atiduoda jam savo pinigus, kadangi pasitiki juo.
„Taip darote, nes galvojate, kad investuojate, nes pasitikite žmogumi, su kuriuo jus sieja romantiniai jausmai. (...) Čia sukčių naudojami įvairūs veikimo metodai, jie kombinuojami ir auka atsiduria kone paraleliniame pasaulyje, pati nesupranta, kas yra tikra, o kas – ne“, – aiškino LB atstovė.
