Už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą jiems gresia baudos nuo 90 iki 140 eurų. Dėl baudos dydžio paskyrimo policija spręs vėliau.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Loreta Kairienė antradienį Eltai sakė, kad policija buvo sulaikiusi 1955, 1996 ir 2002 metais gimusius vyrus, jie buvo nuvežti į Operatyvaus valdymo poskyrį ir vėliau paleisti.
Kaip skelbė ELTA, sekmadienį sostinėje Vasario 16-osios gatvėje kilusiame proteste dėl nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui K. Škirpai skirtos atminimo lentos nukabinimo buvo sulaikyti trys asmenys.
Sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, su savivaldybe nesuderintos ir ant sostinėje esančių Lietuvos Apeliacinio teismo rūmų pakabintos atminimo lentos, skirtos K. Škirpai.
Generolo atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų. Iš pradžių jie apsistumdė su lentos nukabinti atvykusiais „Grindos“ darbuotojais. Jų saugumui užtikrinti buvo iškviestos sustiprintos policijos pajėgos.
Atvykus daugiau pareigūnų, keliolika protestuotojų lentos stojo ginti susikibę rankomis. Pareigūnų nurodymų nevykdę aktyvistai už tvorelės buvo nustumti jėga. Tuo metu aplink susirinkę bendraminčiai skandavo „gėda“, „rašistai“, „vatnikai“.
Sostinės meras Valdas Benkunskas Eltai sakė, kad dėl be savivaldybės leidimo pakabintos atminimo lentos K. Škirpai bus kreiptasi į teisėsaugą. Šią Nacionalinio susivienijimo partijos iniciatyvą jis apibūdino kaip chuliganizmo apraišką.
Kaip anksčiau Eltai teigė Vilniaus savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, atminimo lenta visuomenėje kurstė neapykantą. Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
