Buvę A. Bero aplinkos žmonės, kurie prašė viešai jų neįvardinti, portalui lrytas.lt tvirtino, jog esant tokiai situacijai, jie jaučiasi nesaugūs. Apie Saviečių pabaisa praminto vyro sugrįžimą į gretimą rajoną jie sužinojo tik pastarosiomis dienomis.
Kol kas neaišku, ar A. Berui leidžiama lankyti du vyresnius savo vaikus, kurie nusikaltimo naktį liko gyvi, ir jei toks leidimas yra suteiktas, ar išvykų metu jį lydi konvojaus pareigūnai. Portalas lrytas.lt ketvirtadienį teiravosi to teisėsaugos, bet atsakymo dar negavo.
Šiuo metu vyresnėliai gyvena pas globėjus.
Kartą jau prasnaudė tragediją
Visuomenę sukrėtusi dviguba žmogžudystė buvo įvykdyta 2016 metų sausio 2-osios naktį – svaigalais piktnaudžiavęs A.Beras savo 2 metų sūnų ir 4 mėnesių dukrelę įmetė į šulinį asmeninėje valdoje Saviečių kaime, prieš tai žiauriai sumušęs tuometę savo sugyventinę Liną Cvilikaitę, subadęs jai šakute nugarą.
Psichiatrų rankose A. Beras atsidūrė jau tą patį mėnesį, ėmęs neadekvačiai elgtis kameroje, o 2016-ųjų lapkritį Kauno apygardos teismas, remdamasis ekspertizės išvadomis, pripažino A. Berą nepakaltinamu ir skyrė jam priverstinį gydymą griežto stebėjimo sąlygomis.
Vėliau sąlygos švelnėjo: iš griežto – į sustiprintą, iš sustiprinto – į bendrą stebėjimą, kol galop 2023 metų rudenį Rokiškio teismas nusprendė jį išvis išleisti iš gydymo įstaigos: būklei pagerėjus, žudikas esą gali būti stebimas ambulatorinėmis sąlygomis.
Tačiau vieną kartą tragedija jau buvo prasnausta.
Dabar jau buvusi A. Bero šeimos kaimynė iš Saviečių iškart po nužudymo stebėjosi atsakingų institucijų neveiklumu.
Šiame kaime Kėdainių rajone žudikas su L.Cvilikaite ir keturiais judviejų vaikais gyveno iki kraupaus nusikaltimo. Vyras nuolat girtavo, elgėsi agresyviai.
„Aurelijus mušdavo Liną. Kiek kartų ji buvo pabėgusi. Pati skambinau vaikų teisių gynėjams, sakau, žiūrėkite tuos vaikus – čia nieko gero nebus. Man pasakė: „Mes nieko blogo nematome“.
Jei vaikų teisių specialistai būtų rūpestingi, būtų atėję į jų namus ir pamatę, kokia ten tvarka“, – iškart po vaikų nužudymo portalui lrytas.lt pasakojo buvusi kaimynė.
Likus kelioms mėnesiams iki mažylių nužudymo, L. Cvilikaitės artimuosius pasiekė kalbos, jog A. Beras visiškai įsisiautėjo – neleidžia sugyventinei žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu, o kad ji nepabėgtų, verčia miegoti virtuvėje ant purvino čiužinio.
Buvo ir daugiau nerimą keliančių signalų – A. Beras kirviu nukirto galvą kalytei, gyvenusiai jo namų valdoje.
Sesuo persigalvojo
Mėginimų išleisti A. Berą iš psichiatrinės ligoninės būta ir 2022 metų pabaigoje, tačiau jo sesuo, iš pradžių sutikusi priimti vaikžudį į savo namus Vaivadiškiuose (Jonavos r.), persigalvojo.
Panevėžio apygardos teismas užpernai gruodį panaikino Rokiškio teismo rūmų nutartį, pagal kurią buvo sušvelnintos priverstinio gydymo sąlygos, pakeičiant stacionarinį stebėjimą į ambulatorinį – Rokiškio teisėjas Giedrius Nemeikšis aiškino rėmęsis gydytojų komisijos išvadomis, jog A. Bero būklė yra pagerėjusi.
Tačiau žudiko išleidimui tada kategoriškai prieštaravo Jonavos savivaldybė ir Panevėžio prokuratūra, savo skunde aukštesnės instancijos teismui nurodžiusi, kad nebuvo atsižvelgta į socialinio pavojingumo kriterijus.
Prokurorai buvo įsitikinę, kad gydymą ir toliau reikia tęsti stacionarinio, o ne ambulatorinio stebėjimo sąlygomis.
Rokiškio teismo žingsnis tuo metu smarkiai įaudrino vietos bendruomenę: žmonės neslėpė nerimo dėl savo, o ypač dėl dviejų vyresniųjų A. Bero vaikų saugumo.
Pasak jų, nusprendžiant išleisti A. Berą, nebuvo atsižvelgta į daugelį svarbių faktorių, kurie jam sugrįžus į laisvę gali tapti uždelsto veikimo bomba, sukelti labai sunkias pasekmes: svarbiausias iš jų taurelės prieinamumas.
Seseriai dėl saugumo sumetimų atsisakius įkurdinti brolį savo namuose, jį prižiūrėti, padėti jam lankytis pas psichiatrus Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre, Panevėžio apygardos teismas pažymėjo, kad tokiu atveju ir jis toliau turi būti gydomas bei stebimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Panevėžio teismas pabrėžė, kad nepaisant teigiamų priverstinio gydymo rezultatų – būklės pagerėjimo ir socialinio pavojingumo sumažėjimo, jei nėra vietos, kur A. Beras galėtų gyventi ir asmens, kuris juo rūpintųsi, jam tikslinga pasilikti gydymo įstaigoje.
Įkurdintas globos namuose
Praėjusiais metais situacija iš esmės pasikeitė.
Dar 2023 metų rugsėjį Rokiškio teismo rūmai nusprendė tenkinti Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą pakeisti A. Berui priverčiamąsias medicinos priemones: vietoje stacionarinio gydymo bendrojo stebėjimo sąlygomis taikyti ambulatorinį stebėjimą.
Saviečių siaubūnu pramintas vyras buvo įkurdintas Jonavos rajone, Ruklos miestelyje įsikūrusioje privačiuose Paupio globos namuose.
Šioje viešojoje įstaigoje teikiamos globos ir slaugos paslaugos, padedama neįgaliesiems integruotis į visuomenę.
Panevėžio apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Irma Gritėnienė portalui lrytas.lt pranešė, jog pagal byloje esančius duomenis, A. Bero būklė yra pagerėjusi ir stabili jau pusantrų metų, todėl, teismo vertinimu, jau nebėra tikslinga tokį asmenį gydyti specializuotame stacionare.
Liūdnai pagarsėjęs pacientas turi nuolat, paskirtu laiku lankytis Jonavos psichikos sveikatos centre, kurio būklę stebintys specialistai gali rekomenduoti sugrąžinti A. Berą į ligoninę, jeigu ji pablogėtų.
„Nustatyta, kad A. Beras ambulatorinėmis sąlygomis gyvens struktūrizuotoje aplinkoje, kur jam bus taikoma ilgalaikė socialinė globa. Jis bus prižiūrimas specialistų, kurie užtikrins, kad jis reguliariai vartotų vaistus, nustatytu laiku nuvyktų pas psichiatrus, laikytųsi ambulatorinio režimo“, – informavo I. Gritėnienė.
Portalo lrytas.lt, prokuratūra šios teismo nutarties neskundė.
Tvirtina, jog grėsmės nebekelia
Paupio globos namų direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams Evelina Pekienė naujienų portalui lrytas.lt patvirtino, jog A. Beras yra apgyvendintas šioje įstaigoje.
Rukloje jis buvo įkurdintas, Rokiškio psichiatrinei ligoninei bendradarbiaujant su Kėdainių rajono savivaldybe.
Perkėlus A. Berą iš psichiatrijos ligoninės, jo gyvenimo sąlygos visiškai pasikeitė – jis gali laisvai judėti be jokių apribojimų.
Vyras be pareigūnų palydos vyksta į darbą Karmėlavoje, lankosi miestelyje, kitose vietovėse.
„Informacija apie asmenį yra konfidenciali. Atsakydami į jūsų klausimus galime pasakyti, kad jam teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos. Asmuo grėsmės nekelia.
Apie jo lankymąsi psichikos sveikatos centre ir teismo sprendimus, galite teirautis paslaugą teikiančioje įstaigoje (Psichikos sveikatos centras, teismas).
Jeigu turite daugiau klausimų galite į Kėdainių rajono savivaldybę , kuri bendradarbiaudama su Rokiškio psichiatrine ligonine apgyvendino asmenį mūsų įstaigoje“, – pareiškė E. Pekienė.
Svaigalai tapo lengvai prieinami
Manoma, jog priežiūra, vaistai, alkoholio neprieinamumas įstaigos viduje ir kiti faktoriai neleis ateityje pasikartoti siaubingai agresijai, kurios apimtas A. Beras Saviečiuose, savo valdoje įmetė į šulinį du jaunėlius vaikus.
Tačiau faktas lieka faktu – svaigalai jam dabar tapo visiškai lengvai prieinami: jeigu jis norėtų, galėtų juos be kliūčių įsigyti, būdamas už globos įstaigos ribų.
Būtent piktnaudžiavimas svaigalais ir sukėlė A. Berui alkoholinę psichozę, kuri, kaip pripažino teismai dvigubos žmogžudystės byloje, turėjo reikšmingos šiam siaubingam žingsniui.
Tiesa, globos namuose iki šiol A. Beras nebuvo pastebėtas apsvaigęs ar tiesiog „su kvapeliu“.
Skundų iš Ruklos ar aplinkinių vietovių gyventojų dėl jo elgesio kol kas taip pat nėra gauta.
Skundo dėl išleidimo neteikė
Lrytas.lt pasiteiravo Generalinės prokuratūros, kokia buvo prokurorų pozicija Rokiškio teismui nusprendžiant išleisti A. Berą iš ligoninės – ar, jų nuomonė, jis jau nebekėlė pavojaus aplinkiniams žmonėms, ypač iš jo buvusios artimos aplinkos? Ar buvo teiktas prokuratūros skundas aukštesnei teismo instancijai?
„Teikdama informaciją, prokuratūra vadovaujasi teisės aktų reikalavimais ir jų nustatyta informacijos teikimo aprėptimi. Informacija apie tai, kada ir kokiais pagrindais buvo priimtas teismo sprendimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo yra teismo kompetencija, todėl maloniai prašome kreiptis šiais klausimais į kompetentingą instituciją.
Nurodytu atveju prokuratūra neteikė skundo dėl teismo priimtos nutarties pakeisti priverčiamosios medicinos priemonės rūšį įvertinus, kad priimtas teismo sprendimas yra motyvuotas ir atitinka LR BPK nurodytą reglamentavimą“, – teigiama Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Stundžienės atsakyme.
