Įtarimai pareikšti 4 fiziniams ir 2 juridiniams asmenims, atliktos įtariamųjų apklausos, trečiadienį pranešė FNTT.
Vienam iš įtariamųjų paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, dviem – 1 mėnesio trukmės intensyvi priežiūra, ketvirtajam įtariamajam – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.
Buvo apklausta 13 liudytojų, atlikti kiti būtini procesiniai veiksmai.
Bendrovės „Ados – Tech“, iš kurios VSAT įsigijo naktinio matymo prietaisus, vadovas Robertas Grikšas Eltai patvirtino, kad praeitą savaitę buvo sulaukęs pareigūnų vizito.
„Buvo kažkiek apsilankę“, – Eltai sakė R. Grikšas, tačiau įvykio plačiau nekomentavo, teigdamas, kad yra pasirašęs pasižadėjimą neviešinti informacijos. Tokius pasižadėjimus paprastai per apklausas pasirašo liudytojai, įtariamieji.
R. Grikšas sako, kad įvykius su teisėsauga inspiravo jo įmonės konkurentai ir pasiūlė palaukti bylos baigties. Konkurse dalyvavo dvi įmonės.
„Niekas nieko neapgavo, visi patenkinti, išskyrus pralaimėtojų“, – Eltai sakė R. Grikšas.
Tyrimas aiškinasi, ar pasieniečiai įsigijo karinės ar civilinės paskirties žiūronus.
FNTT, vadovaujant Europos deleguotųjų prokurorų biurui Lietuvoje, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 metų pradžioje viena valstybinė institucija po viešojo pirkimo procedūrų sudarė pirkimo-pardavimo paslaugų sutartį su dviem bendrovėmis dėl naktinio matymo prietaisų įsigijimo. Pasirašius sutartį, institucijai buvo perduoti 234 vnt. prietaisų, kurie galimai neatitinka pirkimo sąlygų.
FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė Eltai trečiadienį patvirtino, kad pranešime minima valstybės institucija yra VSAT.
Bendra įsigytų prietaisų kaina siekia beveik 1,2 mln. eurų, o pirkimas buvo vykdomas įgyvendinant Europos Sąjungos Vidaus saugumo fondo skubios pagalbos priemonės lėšomis finansuojamą projektą.
„VSAT suėmimų ar sulaikymų nebuvo, tie prietaisai yra naudojami, jei gauti, o tyrimas vyksta sava eiga. Gauti 434 prietaisai buvo išskirstyti į padalinius, pasieniečiai jais naudojasi, jie veikia normaliai, o VSAT darbuotojams įtarimai nebuvo pareikšti“, – Eltai sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
Ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas, tęsiamas.
Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.
Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar didelės vertės prekes, jas įgijo, gabeno, laikė komerciniais tikslais ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelę žalą, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu gali grėsti griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.
