V.Obelienius pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, o jo sūnus – dėl padėjimo kyšininkauti: jiems atitinkamai skirtos 7,5 tūkst. ir 5,6 tūkst. eurų dydžio baudos.
Rezonansinės kyšininkavimo istorijos tyrimas ir jos svarstymas teismuose trunka jau dešimtmetį, bet galutinis taškas joje dar nėra padėtas – nuteistieji šeimos nariai verdiktą gali apskųsti Aukščiausiajam teismui.
Kauno apylinkės teismui išteisinus abu Obelienius, kaltinimą palaikęs Kauno prokuroras Laimonas Petreikis apskundė šį sprendimą Kauno apygardos teismui, kurio kolegija praėjusią savaitę skundą patenkino.
Pabaksnojo į teismo klaidas
Portalas lrytas.lt gavo plačios apimties duomenis, kuriuose užfiksuotos iškalbingos slapta darytų garso įrašų, kriminalinės žvalgybos protokolų detalės, tačiau Kauno apylinkės teismo teisėjos Sigitos Meškauskienės nuomone, jokio kyšininkavimo, provokavimo duoti kyšį nebuvo.
Skunde prokuratūra pareiškė, jog Kauno apylinkės teismas išanalizavo ir įvertino tik dalį jame ištirtų įrodymų, o nuosprendis dėl Obelienių išteisinimo yra pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu.
„Išvados padarytos neįvertinus visų proceso metu surinktų, bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų“, – tvirtinama Kauno apygardos prokuratūros skunde, kurį pateikė kaltinimą palaikantis prokuroras Laimonas Petreikis.
Skunde buvo akcentuojama, jog vertinant kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis, iš esmės remiamasi tik kaltinamųjų pateikta gynybine versija bei ją tariamai patvirtinančiais, selektyviai atrinktais liudytojo (privačios medicinos bendrovės vadovo K. B. – Red.) parodymais.
Iš kyšių balos neišsikapstė
Rinkdami duomenis, pareigūnai atliko slaptą sekimą, taikė kriminalinės žvalgybos priemones.
Teisėsauga rėmėsi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, kuriuose, kaip susidarė aiškus įspūdis, minimos V. Obelieniui planuojamos atseikėti sumos, skaičiai.
Palankų sprendimą jam ir jo sūnui priėmusi teisėja S. Meškauskienė pareiškė, jog susitikimuose tebuvo „intensyviai ir versliškai“ aptarinėjami galimi bendradarbiavimo būdai.
Tačiau Kauno apygardos teismas priėmė visai kitokį sprendimą, panaikindamas ankstesnį nuosprendį.
„Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, iš naujo įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl išteisinimo priimtas išsamiai neištyrus faktinių bylos aplinkybių, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei reikšmingų bylai teisingai išnagrinėti teisės aktų nuostatas, nesilaikant įrodymų visumos vertinimo taisyklių“, – teigiama Kauno apygardos teismo naujame verdikte.
Po sekimo – įtarimai
V.Obelienius su sūnumi į teisėsaugos akiratį pateko 2014 -2015 metais – teisėsaugos duomenimis, tuometis Šilainių poliklinikos direktorius, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, susitarė su medicinos paslaugas teikiančios privačios bendrovės generaliniu direktoriumi K. B. priimti iš pastarojo kyšį.
Pasak pareigūnų, buvo susitarta, jog pinigai V. Obelienių pasieks per jo sūnų G. Obelienių.
Kaip tvirtinama kaltinamajame akte, Šilainių poliklinikos direktorius parinko K. B. vadovaujamą bendrovę partneriu viešosioms medicinos paslaugoms teikti, su kuria poliklinika sudarė atitinkamą sutartį.
Pasak prokurorų, Šilainių poliklinikos specialistams buvo sudarytos sąlygos teikti medicinines paslaugas K. B. vadovaujamos privačios bendrovės patalpose bei nukreipti į šią bendrovę poliklinikos pacientus.
Už tai, prokuratūros teigimu, V. Obelienius susitarė iš K. B. per savo sūnų priimti kyšį – po pusę sumos, Šilainių poliklinikos pervedamos K. B. bendrovei pagal minėtą oficialią sutartį.
Pasak pareigūnų, 2014 metų spalio 15 dieną G. Obelieniui susitikus su K. B., pastarasis kaip pavyzdį buvo paminėjęs ir konkrečias V. Obelieniui numatytas kyšio sumas, svyruosiančias nuo 3000 iki 5000 litų kas mėnesį.
Šilainių poliklinikos direktoriui buvo pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, o jo sūnus, pareigūnų vertinimu, kyšininkavimo byloje atliko padėjėjo rolę.
Savo kaltę neigė
V.Obelienius ir jo sūnus savo kaltę neigė – jokio kyšininkavimo, padėjimo kyšininkauti ir provokavimo duoti kyšių esą nebuvo.
Buvęs Šilainių poliklinikos vadovas dėstė, jog aptariant „kardiologinę“ sutartį neva omenyje buvo turėti ne jam skirti korupciniai pinigai, o legalios pajamos, kurios turėjo atitekti poliklinikai: sakydamas „mums“, jis kalbėjo ne apie ką kitą, o apie polikliniką.
„Jokių kyšių nepriėmiau, neprovokavau ir nesitariau priimti – kaip galima susitarti dėl kyšio ir jo negauti, nepaimti, nors joks ikiteisminis tyrimas tuo metu dar nebuvo pradėtas?“, – aiškino V. Obelienius.
G. Obelieniaus tvirtinimu, jam pareikšti kaltinimai byloje dėl padėjimo duoti kyšį yra nepagrįsti.
Pasak buvusio poliklinikos vadovo sūnaus, aiškino medicinos sferoje bendradarbiavęs su K. B., kuris tuo metu vadovavo net 82 privačioms klinikoms – pavyzdžiui, reikalai sukosi apie didelės vertės sandorius, susijusius su stomatologijos įranga, statybomis, protezais.
G. Obelienius teigė negirdėjęs, jog būtų provokuojamas kyšis, pats tuo neužsiiminėjęs, nes jam to daryti nereikėjo.
