Padangų vagysčių pastaruoju metu beveik neberegistruojama, tad gautas 23 metų Kelmės gyventojo pareiškimas, kad nuo jo „Audi A6“ pagrobtos dvi padangos, pareigūnams sukėlė nusistebėjimą. Ant plytų stovinčią transporto priemonę kelmiškis išvydo balandžio 5-osios rytą – nebuvo priekinės ir galinės vienos pusės padangų.
Netrukus po to, kai vyras dėl vagystės kreipėsi į pareigūnus, jis telefonu iš vieno savo pažįstamo telefonu sulaukė žinutės su pavogtų ratų nuotrauka ir reikalavimu grąžinti skolą. Priešingu atveju buvo žadama pasisavinti likusius „Audi A6“ ratus ir transporto priemonę palikti stovinčią vien ant plytų.
Pareigūnai, nuvykę pas žinutės autorių, pavogtuosius ratus surado. 27 metų Kelmės gyventojas teisinosi juos pasisavinęs tam, kad priverstų jų savininką grąžinti, skolą, kurios pastarasis pripažinti nenori. 27-metis reikalavo, kad jo 23 metų pažįstamas atlygintų 250 eurų turtinę žalą už sugadintą buferį, kai prieš kurį laiką jam priklausančiu automobiliu buvo tempiamas skolininkui priklausantis „Audi A6“.
Kadangi jo pažįstamas skolos pripažinti nenorėjo, tad 27 metų kelmiškis nutarė jį pamokyti. Tačiau pasirinko netinkamą ir neteisėtą būdą – jis, vykdydamas savo teisę į žalos atlyginimą, pasirinko būdą, kuris neatitinka bendro gyvenimo taisyklių, protingumo ir teisingumo principų. Jo veika buvo pripažinta savavaldžiavimu. Tačiau nenustačius didelės žalos, savavaldžiavimas buvo kvalifikuotas kaip administracinis nusižengimas ir pradėta administracinė teisena, o ikiteisminis tyrimas dėl vagystės nutrauktas.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato, jog savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų.
Anksčiau už vagystes ir kitas nusikalstamas veikas jau teistas vyras administracinį nusižengimą įvykdė būdamas Probacijos tarnybos priežiūroje, nes šių metų sausį už fizinio skausmo sukėlimą savo sugyventinei buvo nuteistas pusės metų laisvės apribojimo bausme. Tai reiškia, kad žmogus nėra izoliuojamas nuo visuomenės, bausmę atlieka laisvėje, tačiau teismo nustatytu laikotarpiu nuteistajam atsiranda tam tikrų draudimų ir įpareigojimų. O kai žmogus, būdamas Probacijos tarnybos kontrolėje, padaro naujus teisės pažeidimus, jo padėtis darosi komplikuotesnė ir gali būti priimtas sprendimas pasiųsti jį už grotų.
