Apeliaciniame skunde taip pat prašoma E.Ašokliui dėl piktnaudžiavimo ir svetimo turto iššvaistymo skirti dvigubai didesnę baudą, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas.
Panevėžio apygardos teismas šių metų balandį paskelbtu nuosprendžiu išteisino L.Ašoklienę dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu. Moteris buvo kaltinama tuo, kad turėjo netikrą, specialiai jai pagamintą Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors faktiškai šioje gydymo įstaigoje nedirbo. Teismas konstatavo, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių šį kaltinimą, o tuo metu būdama Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja bei šalies vyriausiąja epidemiologe, kaltinamoji ir taip galėjo keliauti po Lietuvą išvengdama pandeminių ribojimų.
Kaltinamosios sutuoktinis E.Ašoklis, šį netikrą dokumentą pasirašęs ir patvirtinęs darbovietės antspaudu, dėl dokumento suklastojimo buvo išteisintas. Nuosprendyje teismas pripažino, kad E.Ašoklis tokiu būdu siekė, kad žmona per pasaulinę pandemiją įvedus apribojimus judėjimui po Lietuvą, galėtų laisviau kirsti patikros postus ir paprasčiau iš Vilniaus atvykti pas jį į Uteną, tačiau įvertino, kad šis netikras darbo pažymėjimas negalėjo sukelti jokių reikšmingesnių pasekmių.
Pirmosios instancijos teismas išteisino ir Ašoklių sūnų K.Ašoklį, kuris buvo kaltinamas neteisėtu disponavimu elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenų panaudojimu. Šie kaltinimai K.Ašokliui buvo pareikšti dėl to, kad degalus į savo transportą jis pylėsi naudodamasis Utenos PSPC priklausančia degalų pirkimo kortele.
Teismas konstatavo, kad nors K.Ašoklis neabejotinai suvokė, jog disponuoja jam svetima kortele ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, tačiau tokių jo veiksmų negalima laikyti neteisėtais. Kaip teigiama nuosprendyje, pagal įstatymą neteisėtu veikimu pripažįstami tik tokie veiksmai, kai kortele ir jos PIN kodu naudojamasi be mokėjimo priemonės savininko ar naudotojo sutikimo. Teismo nuomone, šiuo atveju K.Ašoklis degalų pirkimo kortele ir jos PIN kodu naudojosi su tėvo E.Ašoklio, kuris buvo teisėtas kortelės naudotojas, žinia. Pastarasis taip pat buvo išteisintas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės perdavimo sūnui.
Panevėžio apygardos teismas pripažino kaltu E.Ašoklį dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir turto iššvaistymo. Jo pavaldinį A.T. pripažino kaltu dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnyba, padėjimo iššvaistyti svetimą turtą ir dokumentų klastojimo. Teismas nuosprendžiu konstatavo, kad direktoriaus sūnaus automobiliai buvo remontuojami darbovietės lėšomis.
E.Ašokliui teismas skyrė galutinę subendrintą bausmę – 20 tūkst. eurų baudą ir atėmė jam teisę 4 metus dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės ar savivaldybių įstaigose bei jų kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse.
A.T. skirta galutinė subendrinta bausmė – 10 tūkst. eurų bauda. Baudas abu kaltinamieji turi sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. E.Ašoklis ir A.T. taip pat turės atlyginti Utenos PSPC 1 124 eurus turtinės žalos.
Prokuroras Mantas Jurkėnas šį pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Prokuratūros apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl L.Ašoklienės, E.Ašoklio ir jų sūnaus išteisinimo nepagrįstumo bei pernelyg švelnios bausmės E.Ašokliui skyrimo. Prokuratūros nuomone, bausmės už piktnaudžiavimą ir svetimo turto iššvaistymą tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežtesnę – 50 tūkst. eurų baudą.
