Kaip rašoma Nacionalinės teismų administracijos pranešime, dažniausiai pagrindinis sukčių tikslas – išvilioti asmens duomenis ar gauti informaciją, susijusią su žmonių internetine bankininkyste.
Teismų pranešime atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismai niekada nesiunčia gyventojams pranešimų ar pranešimų su papildomomis nuorodomis SMS žinutėmis nei savo, nei kitų institucijų vardu. Todėl jau pati žinutė su nuoroda, siųsta neva teismo vardu, turėtų sukelti įtarimą ir nepasitikėjimą.
Teismai niekada neprašo slaptažodžių ar kitų konfidencialių prisijungimo duomenų. Neprašo pateikti mokėjimo kortelių ar kitų bankininkystės duomenų. Paprastai sukčių SMS žinutės yra siunčiamos naudojantis trečiųjų šalių teikiamomis paslaugomis, tad sukčiai gali atsiųsti SMS žinutę, nurodę bet kokį siuntėjo vardą.
Gautoje melagingoje SMS žinutėje pateikiama nuoroda ne į teismo interneto svetainę, bet į kitus internetinius adresus, kurie gali būti vizualiai panašūs į teismo ar kitos institucijos svetainės internetinį adresą. Jei kyla abejonių dėl SMS žinutėje nurodomo puslapio autentiškumo, atidarykite teismo interneto svetainę tiesiai iš naršyklės.
„Primygtinai rekomenduojame nespausti įtartinose SMS žinutėse esančių nuorodų. Jei gautą nuorodą visgi paspaudėte, tuoj pat išjunkite atsidariusį naršyklės langą ir atsivėrusiame naršyklės lange neįveskite jokių asmeninių duomenų – asmens kodo, interneto banko atpažinimo kodo ar mokėjimo kortelių duomenų. Taip pat ir savo mobiliajame telefone neatlikite jokių veiksmų, t.y. neveskite banko programėlių ar mobiliojo parašo kodų. Tik tuo atveju, jei lange neįvesite savo duomenų, sukčiai negalės atlikti neteisėtų operacijų“, – gyventojams pataria teismai.
Gyventojai raginami būti itin atidžiais ir kritiškai vertinti žinučių turinį.
Jeigu vis dėlto paspaudėte ir nukentėjote nuo sukčių – praneškite policijai.
