„Žmonės nepageidauja, kad jis iš kalėjimo vėl grįžtų į mūsų kaimą. Ypač jo bijo senutės, nes prie jaunesnių jis nelenda. Jis yra bailys – lenda prie tokių, kurios negali apsiginti, – pasakojo „Lietuvos rytui“ viena varėniškė. – Kai jis negirtas, būna lyg ir normalus žmogus.
Labai iškalbus, visokiais malonybiniais žodeliais kalbina, tik „pupuliuk, pupuliuk“, o seni žmonės patiklūs, jei su jais gražiai kalba.“
Kaime, iš kurio kilęs Juozas (vardas pakeistas. – Red.), likę nedaug gyventojų, beveik vien senyvo amžiaus moterys. Baimė, kad po trejų metų ir dešimties mėnesių iš kalėjimo sugrįš ne vieną garbaus amžiaus dzūkę savo gašliais poelgiais gąsdinęs vyras, tvyro bemaž kiekvienoje troboje.
Ilgas nusikaltimų sąrašas
Pirmą kartą už grotų Juozas atsidūrė už išžaginimą būdamas 38 metų. Vėliau jis kelis kartus buvo teisiamas už vagystes ir smurtą.
„Jis seniau mano 82 metų mamą buvo užpuolęs, norėjo išprievartauti. Mamą jis stumdė, mušė, bet ji spėjo nuo jo pabėgti. Tada jį nuteisė tik už smurtą. Jis ir gretimuose kaimuose prie pagyvenusių moterų lįsdavo. O paskui jį pasodino už nužudymą.
Toks vienas vyras buvo priėmęs jį gyventi. Abudu gėrė, gal susipyko, tai Juozas jį nužudė. Teismas jam 10 metų skyrė. Vienas jo brolis jau atliko bausmę irgi už nužudymą, dabar, atrodo, Alytuje gyvena“, – pasakojo varėniškė.
Už bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą Juozas buvo teisiamas Vilniaus apygardos teisme ir pripažintas pavojingu recidyvistu. Į laisvę jis išleistas 2022-ųjų kovą.
Pusantrų metų jis teisėsaugai pernelyg nekrito į akis: susirado darbą, seniūnija jam parūpino socialinį būstą. Išsituokęs vyras gyveno vienas.
„Pradėjo dirbti, atsirado pinigų ir daugiau pramogų, alkoholio“, – kalbėjo Juozą pažįstantys žmonės.
Pernai rugsėjį vyras nusikalto jau septintą kartą ir Varėnos teismo rūmuose išgirdo nuosprendį: treji metai ir dešimt mėnesių nelaisvės.
Primygtinai siūlė pagalbą
91 metų Elena (vardas pakeistas. – Red.) pasiramsčiuodama lazdele ėjo namų link, kai ją pasivijo dviračiu važiuojantis vyriškis. Senolė krepšyje nešėsi obuolių.
„Gal sunku nešti ryšuliuką, padėsiu?“ – sustojęs paklausė dviratininkas. Moteris pagalbos atsisakė, tačiau vyriškis vis tiek paėmė jos krepšį, užsikabino ant dviračio ir atvežė iki pat namo durų.
Elena padėkojo, tačiau nenorėjo į vidų įsileisti nepažįstamojo, nors matė, kad jis lyg ir norėtų užeiti. Netikėtai dviratininkas pensininkės paprašė paskolinti 5 eurus.
Skolą pažadėjo atiduoti po kelių dienų. Senolė, matyt, norėdama atsikratyti nepažįstamojo, iš piniginės atidavė visus smulkius pinigus – 2 eurus ir centų.
Išgelbėjo budrus paauglys
Po trijų dienų, kai lauke jau temo, į Elenos duris kažkas pasibeldė. „Atnešiau skolą“, – pasigirdo vyriškas balsas, kai moteris pasiteiravo, kas atėjo. Senolė atrakino ir tik šiek tiek pravėrė duris, kad paimtų pinigus.
Juos paėmusi Elena norėjo uždaryti duris, tačiau vyras jas stumtelėjo ir pareiškė, kad trumpam užeis. Juozas, eidamas gilyn į kambarį, vis stūmė Eleną, kol jiedu atsidūrė miegamajame. Senolė pagrasino, kad jei jis neišeisiąs, ji šauksis kaimynų pagalbos.
Bet įsibrovėlis nepaisė moters pagąsdinimo. Jis parvertė Eleną ant lovos, ėmė plėšti drabužius. Užgulęs garbaus amžiaus moterį Juozas ją bučiavo ir grabinėjo.
Elena grūmėsi iš paskutinių jėgų, draskė užpuolikui galvą ir veidą. Vėliau Elena sakė nepastebėjusi, kada iškrypėlis spėjo nusimauti kelnes. Kai senolė ėmė garsiai šaukti, užpuolikas, į aukos krūtinę skaudžiai įrėmęs alkūnę, ranka Elenai užspaudė burną ir nosį.
Moteris spurdėjo ir gynėsi kiek įmanydama. Jos riksmą išgirdo šalia Elenos lango ant suolo sėdėjęs paauglys. Jis suprato, kad pas senolę bute yra nepažįstamas vyras, kurį matė įeinantį į namą.
Paauglys pro langą pamatė, kad vyras Eleną laiko suėmęs už kaklo, todėl nubėgo pas senolę. Jos buto durys buvo neužrakintos.
„Ar viskas gerai?“ – šūktelėjo berniukas ir pamatė iš kambario ateinantį tą patį nepažįstamąjį. Šis patikino, kad viskas gerai, uždarė ir užrakino duris.
Paaugliui vis tiek buvo neramu. Jis nuėjo pas greta gyvenančią kaimynę ir paprašė, kad ji kviestų pagalbą, nes senolės bute dedasi negeri dalykai.
Prie Elenos buto atėję keli kaimynai ėmė garsiai belsti į užrakintas duris ir klebenti rankeną. Pro jas greitai išėjo skrybėlėtas vyriškis. Jis spūdino pusiau nusisukęs, kad susirinkusieji nepamatytų jo veido, sėdo ant dviračio ir nuvažiavo.
Viena mergaitė suspėjo telefonu nufilmuoti, kaip nepažįstamasis sprunka iš buto.
Bandė neigti kaltę
Policijos pareigūnai greitai sulaikė įtariamąjį. Jis neigė, kad buvo Elenos bute. „Esate net nufilmuotas, kaip išeinate iš buto“, – patikino pareigūnai Juozą. „Aš?“ – lyg nustebęs pasitikslino sulaikytasis.
Jam buvo nustatytas lengvas girtumas (0,89 prom.).
Įtariamasis tikino, kad neva neketino lytiškai santykiauti su senole: „Nežinau, kas man užėjo durnon galvon. Nežinau, kodėl pradėjau bučiuotis. Blaivus būčiau taip nepasielgęs. Pabėgau, nes blogai pasielgiau. Pats sau duobę išsikasiau.“
Tačiau teismui nekilo abejonių, kad vyras pasikėsino išžaginti garbaus amžiaus moterį.
Teismo medicinos specialistai ant Elenos kūno nustatė daugybę sužalojimų: kraujosruvas nosyje, ant žandikaulio, skruoste, ausyje, krūtinkaulyje, abiejose rankose, plaštakoje, įbrėžimus smakre.
Auka skundėsi ne vien fiziniais skausmais. Šis įvykis padarė jai didžiulę psichologinę traumą.
Bet Elena atsisakė rašyti prašymą, kad skriaudikas būtų nubaustas. „Bus gėda prieš kaimynus ir kitus kaimo gyventojus, kas man nutiko“, – paaiškino moteris. Ji užpuoliko teisme nedalyvavo.
Senolės advokatė paaiškino, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė tebėra prasta dėl patirto skausmo, streso bei pažeminimo.
