Teismas nustatė, kad kaltinamasis S.B., būdamas kariškis, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir realizavo didelį kiekį šaudmenų, t.y. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinėje neturėdamas leidimo įgijo ne mažiau kaip 640 vnt. pramoninės gamybos šovinių, juos neteisėtai perdavė E.M.
Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, po kurio laiko iš to paties E.M. įgijo ne mažiau kaip 640 vnt. pramoninės gamybos šovinių, juos neteisėtai nugabeno ir padėjo į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinės ginklinę.
Kaltinamasis V.J. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė, gabeno ir realizavo didelį kiekį šaudmenų, t.y. prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje neteisėtai, neturėdamas leidimo, iš M.M. už 500 eurų įgijo 500 vnt. pramoninės gamybos šovinių, juos nugabeno ir laikė. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, susitikęs su M.M. perdavė jam vieną pramoninės gamybos šovinį.
Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V.J. į automobilių stovėjimo aikštelę atgabeno 498 vnt. pramoninės gamybos šovinių ir šiuos perdavė M.M.
Kaltinamasis E.M., būdamas kariškis, darbo kabinete neteisėtai, neturėdamas leidimo, iš M.Š. įgijo ne mažiau kaip 1 350 vnt. šovinių. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, E.M. automobilių stovėjimo aikštelėje neteisėtai, neturėdamas leidimo, dalį iš M.Š. įgytų šaudmenų, t.y. ne mažiau kaip 500 vnt., neatlygintinai perdavė J.A., o likusius šaudmenis toliau laikė nenustatytoje vietoje. Vėliau iš J.A. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ne mažiau kaip 420 vnt. šovinių ir toliau laikė juos nenustatytoje vietoje.
Po to į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Klaipėdos miesto I ir II pasaulinių karų vokiečių karių kapinių, atgabeno 500 vnt. šovinių ir neteisėtai, neturėdamas leidimo, šiuos šaudmenis už 400 eurų pardavė M.M. Taip pat E.M. neteisėtai, neturėdamas leidimo, savo gyvenamojoje vietoje laikė 1 252 vnt. šaudmenų, kurių dalį buvo įgijęs iš M.Š. ir J.A., ir nenustatytomis aplinkybėmis įgytą šaunamąjį ginklą.
Kaltinamasis M.M., būdamas Krašto apsaugos tarnybos savanoris, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Klaipėdos miesto I ir II pasaulinių karų vokiečių karių kapinių, neteisėtai, neturėdamas leidimo, iš E.M. už 400 eurų įgijo 500 vnt. pramoninės gamybos šovinių, juos atgabeno į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę ir ten neteisėtai, neturėdamas leidimo, už 500 eurų pardavė V.J.
Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, M.M. įgijo iš V.J. vieną pramoninės gamybos šovinį ir laikė jį prie savęs. Vėliau M.M. automobilių stovėjimo aikštelėje neteisėtai, neturėdamas leidimo, iš V.J. įgijo 498 vnt. pramoninės gamybos šovinių. Be to, M.M. savo gyvenamojoje vietoje, neturėdamas leidimo, laikė 58 vnt. pramoninės gamybos šovinių, skirtų įvairiems graižtviniams pistoletams, pistoletams kulkosvaidžiams ir kitiems šaunamiesiems ginklams, kol kratos metu jie buvo paimti karo policijos pareigūnų.
Kaltinamasis M.Š., būdamas kariškis ir žinodamas, kad Lietuvos kariuomenės poligone Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado įsakymu vykusių šaudymo pratybų metu ne visi šaudyti išduoti šaudmenys realiai buvo iššaudyti, neteisėtai įgijo didelį kiekį, ne mažiau kaip 1 350 vnt., šaudymo pratyboms skirtų pramoninės gamybos šovinių ir juos susidėjo į asmeninę kuprinę. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M.Š. tą pačią dieną nugabeno šiuos šaudmenis į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinę ir laikė juos darbo kabinete, o vėliau juos perdavė E.M.
Bylą kaip pirmoji instancija išnagrinėjęs apygardos teismas pažymėjo, kad pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo.
Visi kaltinamieji suvokė, jog neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu, ne mažiau kaip 500 vnt., šaudmenų (E.M. disponavo daug didesniu šaudmenų kiekiu, taip pat ir šaunamaisiais ginklais). Kaltinamųjų neteisėtai disponuoti šaudmenys buvo skirti naudoti didelio galingumo ginklais, dėl to jų pavojingumas yra didesnis.
Skirdamas S.B. bausmę – 5 000 eurų baudą, teismas pažymėjo, kad vyras teisiamas pirmą kartą, kaltu prisipažino, gailisi, savo parodymais prisidėjo prie jo paties padarytos nusikalstamos veikos išaiškinimo. Jo padaryta veika laikytina vienkartinio pobūdžio, nesukėlė konkrečių sunkių padarinių ir itin didelės žalos. Nėra duomenų, kad perduodamas šaudmenis S.B. būtų siekęs praturtėti ar kad būtų žinojęs, jog E.M. įgytus šaudmenis perleis kitiems asmenims.
Byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo, kol vyko ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas, jis būtų padaręs naują nusikalstamą veiką. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam paskirta švelnesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – bauda.
Skirdamas E.M. bausmę – 9 800 eurų baudą, teismas atsižvelgė į beveik identiškas aplinkybes kaip ir skirdamas bausmę S.B., įvertintas didesnis jo padarytos nusikalstamos veikos mastas, dėl to paskirta didesnė bauda nei kitiems nuteistiesiems.
Skirdamas M.M. bausmę – 4 800 eurų baudą, teismas atsižvelgė į tas pačias aplinkybes, kaip ir skirdamas bausmę S.B., tik į jam paskirtos baudos dydį įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas.
Skirdamas M.Š. bausmę – 5 000 eurų baudą, teismas atsižvelgė į tas pačias aplinkybes, kaip ir skirdamas bausmę S.B.
Skirdamas V.J. bausmę – 3 metų laisvės atėmimo bausmę (nurodyta, kad nedelsiant turi būti atlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o likusios bausmės dalies vykdymas atidedamas 2 metams), teismas atsižvelgė į tai, kad jis yra teisiamas jau ne pirmą kartą. Nors veikos, dėl kurios yra teisiamas, padarymo metu ankstesnes bausmes buvo atlikęs ir teistumas išnykęs, tačiau įvertintas ankstesnių nusikalstamų veikų pobūdis, be to, naują sunkų nusikaltimą jis padarė praėjus gana trumpam laikui po teistumo už anksčiau įvykdytus nusikaltimus išnykimo, be to, priešingai nei kiti nuteistieji, teisės disponuoti ginklais ar šaudmenimis neturėjo, su Lietuvos kariuomene nesusijęs.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.
