Bylos duomenimis, nuteistieji laikotarpiu nuo 2010 iki 2018 m. nuosavybės teise turėjo po daugiau nei 500 MGL vertės turtą, žinodami, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai.
Atliekant tyrimą, buvo, atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimai, įvertintos nuteistųjų teisėtos pajamos. Specialistų išvados leidžia pagrįstai manyti, jog jų nepakako minėtu laikotarpiu patirtoms išlaidoms pagrįsti.
Vienoje įmonėje dirbantis E. V. disponavo 513 tūkst. eurų suma, kuri negalėjo būti įgyta teisėtai. Už šias lėšas vyras nuosavybės teise arba artimų asmenų naudai įgijo turto – žemės sklypą, kelis butus sostinėje bei kelis automobilius – kurio įsigijimui dalis panaudotų lėšų buvo neteisėtos pajamos.
Vyro artima giminaitė tuo pačiu laikotarpiu įgijo nekilnojamojo turto už 545 tūkst. eurų sumą. Teismas konstatavo, kad moteris patyrė išlaidų ir nuosavybės teise įgijo turto iš lėšų (474 tūkst. eurų), kurios negalėjo būti įgytos teisėtai.
Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimais buvo laikinai apribotos asmenų teisės į turtą, kuris buvo įgytas už neteisėtas pajamas. Teismo sprendimu, šie apribojimai palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dienos.
Teismas kaip nusikalstamos veiklos – neteisėto praturtėjimo – rezultatą iš E. V. konfiskavo 513 tūkst. eurų, o iš jo artimos giminaitės – 474 tūkst. eurų.
Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
