Šia nutartimi netenkintas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko teikimas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama, tačiau iki gyvos galvos kalėti nuteistas V.Januškevičius dėl terminuoto laisvės atėmimo į teismą galės dar kreiptis po tam tikro laiko.
Lietuvoje galioja įstatymo norma, kad iki gyvos galvos nuteisti asmenys, praleidę už grotų ne mažiau kaip 20 metų, turi teisę prašyti nustatyti terminuotą laisvės atėmimą nuo 5 iki 10 metų.
Kauno apygardos teismas vasario 12 d. nutartimi nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas V.Januškevičiui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, nors nuteistasis apgailestauja dėl savo įvykdytų nusikaltimų ir žada nebenusikalsti.
„Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę“, – paskelbė Kauno apygardos teismas.
Skundžiasi neturintis pinigų ir darbo
V.Januškevičius, vienas garsiausių samdomų žudikų Lietuvoje, neretai savadarbiais sprogmenimis žudydavęs savo aukas, netrukus sulauks 68 metų. Dabar vyras teismams skundžiasi, kad negauna pensijos, jam „Sodra“ tik neseniai pradėjo mokėti 38 eurų vienišo asmens išmoką.
Vyras sako, kad jam taip pat truputį pinigų perveda dukra, per mėnesį vien skambučiams jis išleidžia apie 20 eurų, taip pat dalį pinigų jis išleidžia pašto išlaidoms, higienos reikmenims, maistui, gali susitaupyti ne daugiau nei 10–15 eurų. Nuteistasis nurodė, kad šias išlaidas padalinus visiems nukentėjusiesiems po lygiai, kiekvienam išeina mažiau nei vienas euras, todėl jis kelia klausimą, ar tokios įmokos tenkintų nukentėjusiuosius.
V.Januškevičius teigia, kad jis prašė, jog jam būtų suteikta galimybė įsidarbinti. Kalint tuometiniame Lukiškių kalėjime buvo nutarta, kad asmenys, nuteisti iki gyvos galvos, gali dirbti gamykloje, V.Januškevičius tikina, kad jis tikrai būtų gavęs ten darbo, tačiau gamyklai vadovauja jo nužudyto asmens brolis, kuris kategoriškai atsisakė jį įdarbinti. Dirbti kitose vietose galima tik po bausmės pakeitimo, kai suteikiama teisė laisvai vaikščioti po teritoriją.
Nuteistojo vertinimu, jis nubaustas dviem bausmėmis iš karto – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir draudimu dirbti, todėl jis siekia bausmės pakeitimo, kad galėtų įsidarbinti kitose darbovietėse.
Nubaustas už kompiuterį
Apeliacinio teismo nutartyje rašoma, kad V.Januškevičius galiojančių nuobaudų neturi, tačiau bausmės atlikimo metu 3 kartus pažeidė įstaigos taisykles, buvo baustas 2 kartus.
„Vertinant nuteistojo padarytus pažeidimus matyti, jog nuteistasis du kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, taip pat vieną kartą gamino, įsigijo arba laikė uždraustus daiktus. Nors paskutinį kartą nuteistasis baustas 2021 m. spalio 27 d. bei šiuo metu nuteistasis nepažeidinėja įkalinimo įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, o aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad dalį bausmės atlikimo laiko buvo pasireiškęs nenuoseklus, nepakankamai disciplinuotas nuteistojo elgesys.
Nuteistojo daryti pažeidimai, už kuriuos jam skirtos drausminės nuobaudos, be jokios abejonės jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
V.Januškevičius paaiškino, kad nuobaudas gavo už netinkamą naudojimąsi kompiuteriu, jis sako, kad iki 2012 m. niekas nedraudė kameroje naudotis nuosavu kompiuteriu, dabar laikas naudotis kompiuteriais apribotas 3 val. per dieną. Kompiuteris jį gelbsti, nes jis negali dirbti, iš kameros gali išeiti tik 1,5 val. per parą, negali bendrauti su kitais nuteistaisiais. Pasak V.Januškevičiaus, šį kompiuterį gavo dovanų iš komisarų, tyrusių jo bylą, tai jų padėka jam.
Nuteistasis pažymėjo, jog būtent jis papasakojo apie visus rezonansinius nusikaltimus pareigūnams. Jis nurodė turėtus tarpininkus, užsakovus, parodė turėtą ginklų, sprogmenų, kaukių, perukų, mašinų numerių ir šaudmenų slėptuvę, įrengtą miške. Nors jo prašė šią kolekciją parduoti, bet jis atsisakė ir ją atidavė prokurorui. Taip pat jis padėjo surinkti įkalčius prieš savo bendrininkus, padėjo ištirti kitas rezonansines bylas.
Be to, jis, norėdamas padėti, kad kitas asmuo duotų parodymus prieš (duomenys neskelbtini), sutiko su prokuroro prašymu apsiimti nusikalstamo susivienijimo vadovo pareigas. V.Januškevičius pažymi, kad jis nėra nepataisomas nusikaltėlis – jis labai apgailestauja dėl visų padarytų nusikaltimų, labai atsiprašo visų nukentėjusių nuo jo, viską jiems atiduotų, žada, kad ateityje tikrai nieko nenuskriaus ir neapgaus.
Visuomenės interesai yra aukščiau
Pasak Apeliacinio teismo, viena iš labai svarbių ir reikšmingų aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – ypač pažanga mažinant tokią riziką.
Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema (nustatyta vidutinė). Ankstesnių vertinimų metu – 2021 m. kovo 15 d., 2021 m. gruodžio 10 d. – atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, taip pat buvo nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio elgesio rizika.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti, jog atliktos bausmės dalis padarė pakankamą poveikį nuteistajam.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeninių statinių veiksnių – t.y. kriminalinės istorijos (2–3 teistumai), smurtinio elgesio istorijos, būdingo teisės pažeidimų modelio, ankstesnių smurtinių veiksmų, pirmo smurto atvejo jauname amžiuje, problemų vaikystėje, to, kad jis buvo įtakotas asocialios grupės, nuteistasis nepašalins.
Apeliacinis teismo teisėjai sako, kad svarbu pažymėti, kad vis dar didelę nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: nestabili darbo patirtis, skolos, ieškiniai bei menkos jų apmokėjimo galimybės; būdingas rizikingas ir pavojingas elgesys; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys; stoka tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; priežiūros/ apribojimų pažeidimai.
„Šie veiksniai nustatyti, vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį, mąstysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Juos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bei savo teigiama iniciatyva turi galimybę sumažinti“, – rašoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje.
Teisėjai Aiva Survilienė, Vitalija Norkūnaitė ir Linas Šiukšta nusprendė, kad nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę, negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie nuteistojo drausmines nuobaudas, požiūrį į savo veiksmus (nuteistasis kaltę pripažįsta iš dalies, yra linkęs savo nusikalstamas veikas pateisinti, ne visą bausmės atlikimo laiką pripažino kaltę), duomenys apie didelę nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudarančius kriminogeninius dinaminius veiksnius, neatlygintus civilinius ieškinius (nors šiuo metu nuteistasis rodo motyvaciją dirbti, tačiau nuteistasis anksčiau ilgą laiką nesiekė įsidarbinti, taip pat ilgą laiką nedėjo pastangų atlyginti civilinius ieškinius iš gaunamų lėšų), šiuo metu nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.
Dėl to šiuo metu sprendimas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti švelnesnės bausmės rūšies bausme būtų per ankstyvas.
Teistas dėl sunkių nusikaltimų
V.Januškevičius pirmą kartą už nužudymą buvo nuteistas 1972 metais, kai jam buvo 16 metų, jaunuoliui buvo skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Nepilnametis nužudė taksistą, nenorėdamas sumokėti už kelionę.
Išėjęs į laisvę, V.Januškevičius vėliau jis subūrė organizuotą gaują, ji veikė 1992–1998 metais, gauja vertėsi itin sunkiais nusikaltimais: vykdė ginkluotus plėšimus, grobė žmones ir reikalavo išpirkos, vykdė ir užsakomąsias žmogžudystes. V.Januškevičius yra pripažintas kaltu įvykdęs 13 žmogžudysčių.
1995 metų gegužės 26-osios vidurdienį Vilniaus miesto centre, netoli Vyriausybės rūmų, prie „Rigondos“ parduotuvės nugriaudėjo galingas sprogimas – V.Januškevičiaus savadarbis sprogmuo buvo pakištas po bankininko Rimanto Grainio „Mercedes-Benz“ automobiliu, R.Grainys neišgyveno.
Kaip skelbė policija, nusikaltėliai iš įvairių asmenų ir įmonių pagrobė turto daugiau kaip už 1 mln. litų. Kratų metu surastas ginklų, šaudmenų ir sprogmenų arsenalas: 10 šaunamųjų ginklų, 4 316 įvairaus kalibro šovinių, per 20 kg sprogstamųjų medžiagų, 6 kovinės granatos, dvi savadarbės minos.
V.Januškevičiaus gaujos aukomis taip tapo Gariūnų turgavietės administratorė, ji buvo nužudyta 1995 m. pavasarį, 1996 m. gruodį nužudytas „Oazės“ inkasatorius bei pasikėsinta nužudyti kitą inkasatorių, taip pat Vilniuje buvo nužudyti verslininkai, valiutos keitėjai, 1998 metais Pašilaičių gatvėje esančiuose garažuose buvo nužudyti sutuoktiniai Burovcevai.
