Šiuos pinigus valstybė ieškovui turi sumokėti iki kovo 29 dienos, Eltą informavo J. Kozubovskio advokatas Gediminas Gudeliauskas.
Be to, J. Kozubovskis su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT), prašydamas grąžinti šią bylą dar kartą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui dėl neturtinės žalos priteisimo – jis reikalauja jam atlyginti ir 50 tūkst. eurų neturtinę žalą.
LAT dar nėra nusprendęs, ar priims nagrinėti J. Kozubovskio skundą, Eltai teigė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.
Jo byloje dėl žalos atlyginimo iš valstybės kasacinius skundus taip pat yra pateikusi Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija. Jos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo J. Kozubovskiui iš valstybės buvo priteista tik 7,4 tūkst. eurų už advokatą baudžiamajame procese.
Vėliau bylą apeliacine tvarka peržiūrėjęs Vilniaus apygardos teismas J. Kozubovskiui apylinkės teismo priteistą sumą padidino iki 20,3 tūkst. eurų – jis įtraukė patirtas išlaidas dėl auditoriaus pateiktos išvados ir kt.
J. Kozubovskio atžvilgiu buvo vykdytas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo ir neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.
Vykstant baudžiamajam procesui, prokuratūra siekė, kad buvęs advokatas būtų pripažintas kaltu dėl neteisėto praturtėjimo ir jam skirta 11,4 tūkst. eurų bauda bei konfiskuotas turtas už 10 mln. eurų.
Ikiteisminį tyrimą dėl Vilniuje dirbusio advokato galbūt padarytų nusikalstamų veikų atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tyrimą kontroliavo prokuratūra.
FNTT bandė įrodyti, kad įtariamasis, dirbdamas advokatu, 2004–2009 metais neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo turto prekyba, nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir nesumokėjo 500 tūkst. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių. Galiausiai teismas konstatavo, kad teisininko veiksmuose nėra nusikaltimo požymių.
J. Kozubovskis teismui skundėsi buvęs be jokio pagrindo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o tai esantis kerštas už jo vykdomą profesinę veiklą, dirbant advokatu. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, teisininkas paprašė jį išbraukti iš advokatų sąrašo ir 2013 m. gruodį tai buvo padaryta. Ikiteisminis tyrimas tuometiniam advokatui pradėtas 2011 m. kovą Vilniaus apygardos prokuratūroje, kuomet gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas.
Pasak J. Kozubovskio, jo atžvilgiu bendra baudžiamojo proceso trukmė – 7 metai ir 23 dienos, ikiteisminis tyrimas vyko 2011–2015 m., bylos nagrinėjimas teismuose vyko iki 2018 m.
Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas J. Kozubovskio atžvilgiu negalėjo būti nutrauktas jau pradinėje jo stadijoje. Ši išvada lemia ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu taikytos procesinės prievartos priemonės (kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, laikinas nuosavybės teisių apribojimas ieškovo turtui), ieškovo atžvilgiu buvo taikomos teisėtai ir nevertintinos, kaip perteklinės arba neproporcingai suvaržiusios ieškovo teises ir teisėtus interesus.
„Aplinkybė, jog asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą.
Taigi asmens, kurio atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, išteisinimo faktas, pats savaime, nesant duomenų, kad inicijuojant ar atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pažeistos baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, nesuponuoja išvados dėl vykdyto baudžiamojo persekiojimo neteisėtumo“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos sprendime.
