Byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi viena didžiausių baudžiamųjų bylų, išnagrinėtų šalies teismuose. Baudžiamąją bylą sudaro 100 bylos tomų, kaltinamąjį aktą – daugiau kaip 400 puslapių. Baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti 15 asmenų, apklausta per 150 liudytojų. Baudžiamoji byla pradėta nagrinėti teisme 2018 m. gegužę, po pusantrų metų pasikeitė bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijos sudėtis, per beveik šešerius metus trukusį teismo procesą surengta daugiau kaip 350 teismo posėdžių ir daugiau kaip 200 teismo posėdžių dėl kardomųjų priemonių skyrimo. Beveik 40 teismo posėdžių neįvyko dėl šalyje paskelbto karantino ribojimų. Šiandien paskelbtas teismo nuosprendis sudaro daugiau kaip 1 500 puslapių.
Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje asmenys buvo kaltinami Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje suformuoto nusikalstamo susivienijimo, kuris veikė nuo 2011 iki 2017 metų, veikla. Pasak ikiteisminio tyrimo, jo veiklą organizavo ir jam vadovavo nusikalstamų grupuočių nariai, už padarytus sunkius nusikaltimus nuteisti ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmėmis. Be to, šie asmenys įtraukė į nusikalstamas veikas ir kitus nuteistuosius, tarp bausmę atliekančių nuteistųjų aktyviai propagavo kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles, ignoravo oficialias pataisos namų tvarkos normas.
Bylos duomenimis, kaltinamieji dėl savanaudiškų paskatų sužalojo kelis nuteistuosius, dar du bejėgiškos būklės nuteistuosius pasikėsino nužudyti, o vieną nuteistąjį nužudė itin žiauriai kankinant. Turimi duomenys atskleidė, kad siekdami nusikalstamai praturtėti, kaltinamieji organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, prievartavo turtą iš kitų nuteistųjų, be to kaltinamieji į neteisėtą veiklą įtraukė ir pataisos įstaigos pareigūną.
Bylą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija penkis kaltinamuosius – D. V., S. D, R. G., T. M. ir A. L. dėl jiems pareikštų kaltinimų išteisino, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kitiems kaltinamiesiems teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurias dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelnino 1/4 ar 1/3: A. K. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, A. O – 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, A. R. – 12 metų laisvės atėmimo bausmė, A. Z. – 11 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, R. P. – 10 metų laisvės atėmimo bausmė, E. P. – 11 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, A. K. – 9 metų laisvės atėmimo bausmė, A. G. – 6 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, D. R. – 6 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, G. Ž. – 6 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Taip pat teismas solidariai iš A. R., A. Z., E. P. ir A. K. priteisė Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 19 371,71 eurų PSDF biudžetui padarytos žalos dėl nukentėjusiųjų M. J. ir K. V. gydymo atlyginimą.
Teismas iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliko galioti teismo nutartimis nustatytomis sąlygomis paskirtas kardomąsias priemones – intensyviąją priežiūrą, dokumentų paėmimą ir užstatus, vienas iš kurių siekia 100 tūkst. eurų.
Bylos duomenys atskleidė, kad kriminalinės subkultūros reiškinys valstybės institucijų ne tik buvo pripažįstamas egzistuojantis, bet jų pagrindu nuteistieji skirstomi į bausmės atlikimo vietas. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-o sektoriaus 1-asis lokalinis sektorius oficialiai turėjo specifinį statusą – jame Pravieniškių pataisos namų direktoriaus įsakymo pagrindu bausmę atlikti būdavo skiriami linkę lyderiauti ir lyderiaujantys asmenys, kuriems nuteistųjų bendrijos neformaliosios tradicijos pataisos įstaigoje yra svarbus elgesio kriterijus; taip pat priklausę organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms; taip pat asmenys, besilaikantys kriminalinių elgesio ir gyvenimo būdo nuostatų, kurie vadovaujasi pseudo vertybinėmis nuostatomis ar nusiteikę laikytis neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų ir įtvirtinti jas bendraujant su kitais nuteistaisiais, atsisakantys darbo ar turintys neigiamą nuostatą į darbą ir kt. Teismo vertinimu, tokiu būdu valstybės institucija pati savaime suburia kriminalinę subkultūrą propaguojančius nuteistuosius į vieną bausmės atlikimo vietą – 1-ąjį lokalinį sektorių, kuriame patalpos suskirstytos į būrius ir brigadas, ir kur pavojingesni, lyderiauti linkę, nuteistieji tarpusavyje gali beveik nevaržomai bendrauti ir kontaktuoti.
Teismas padarė išvadą, kad kriminalinės subkultūros pripažinimas ir jos laikymasis nėra ir negali būti konkrečios grupuotės skiriamasis bruožas, identifikuojantis ją kaip nusikalstamą susivienijimą. Teismo vertinimu, formaliai kriminalinė subkultūra nėra nusikalstamo susivienijimo nusikaltimo sudėties požymis, taip pat nėra skiriamasis šios bendrininkavimo formos požymis. Kriminalinė subkultūra taip pat nėra baudžiamosios atsakomybės dalykas, t. y. už jos laikymąsi, pripažinimą ar toleravimą nėra numatytos baudžiamosios atsakomybės.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad išanalizavus inkriminuojamu laikotarpiu aktualius bausmių vykdymo teisės aktus, nustatyta, kad kriminalinės subkultūros pripažinimas ir laikymasis ne visais atvejais traktuojamas netgi kaip drausminės atsakomybės dalykas. Priešingai, kriminalinės subkultūros pripažinimas ir laikymasis ne tik pripažįstamas kaip nuo senų laikų pataisos įstaigose egzistavęs ir tebeegzistuojantis reiškinys, bet netgi oficialiai traktuotas kaip skirstymo į konkrečius lokalinius sektorius vienu iš esminių kriterijų. Nors Pravieniškių pataisos namų vadovas teismą informavo, kad administracija nuteistųjų neskirsto pagal jų pačių toleruojamas neformalias tradicijas, o paaiškėjus tokioms apraiškoms, taiko prevencines ir drausminio poveikio priemones, šios įstaigos vidiniai teisės aktai rodo priešingai – pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu nustatyta, kad į 1-ąjį lokalinį sektorių skiriami įvairaus amžiaus nuteistieji, pripažįstantys ir besilaikantys kriminalinės subkultūros apraiškų. Be to, atitinkamose patalpose šalia tokių lyderių paskiriami gyventi ir kitiems luominiams sluoksniams priklausantys asmenys – tvarkiniai bei nuskriaustieji. Toks principas automatiškai užprogramavo tolimesnį kriminalinės subkultūros apraiškų plitimą įkalinimo įstaigoje, bei silpnesnių, žemesniems luominiams sluoksniams priklausančių asmenų išnaudojimą.
Šiame kontekste svarbus Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimas, kuriame konstatuota, jog Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo lokalinio sektoriaus 2-o būrio patalpose nėra įrengta vaizdo stebėjimo ar kitų sistemų, kurių pagalba būtų galima nuolat stebėti nuteistųjų elgesį, taip pat bendro naudojimo bei gyvenamosiose patalpose nėra stacionaraus posto, kuriame budėtų pareigūnas, t. y. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nebuvo sukurta tinkama ir pakankama nuteistųjų priežiūros sistema, be to, nustatyta, kad ir esanti nuteistųjų priežiūros sistema veikė netinkamai.
Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys pasitvirtino tik dalyje epizodų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. K., A. R., E. P., veikdami tarpusavyje susitarę organizuotoje grupėje, pagal kriminalinės subkultūros taisykles demonstruodami ir stiprindami savo kaip Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus nuteistųjų lyderių pozicijas bei siekdami pašalinti bet kokią šios pozicijos praradimo galimybę, organizavo bejėgiškos būklės M. J., K. V. sunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai; po ko A. R., E. P., A. Z. ir kiti teismo nenustatyti asmenys, veikdami bendrai organizuotoje grupėje, išeidami už susitarimo su A.K. ir D. P. tik sunkiai sužaloti ir pažeminti nukentėjusiuosius K. V. ir M. J. ribų, padarė bejėgiškos būklės M. J. nužudymą kankinant ir itin žiauriai; bejėgiškos būklės K. V. sunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai; taip pat M. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, kankinant nukentėjusįjį asmenį. Tokiu būdu A. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 punktuose; A. R. ir E. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktuose, 140 straipsnio 3 dalyje; A. Z. padarė nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktuose, 140 straipsnio 3 dalyje.
Teismas nustatė, kad užsitikrinę neformalų vadovavimą bei įtaką pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, A. K., A. O., A. R., pasitelkę E. P., A. Z., R. P., A. K., R. L., E. B. ir kitus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, taip pat apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusius asmenis, siekdami pasipelnyti iš nusikalstamos veiklos, 2012–2017 metų laikotarpiu pataisos namuose organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu: neteisėtą įgijimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir neteisėtą pergabenimą iki pataisos namų bei permetimą į jų teritoriją, permestų narkotinių ir psichotropinių medžiagų surinkimą, išfasavimą, saugojimą ir realizavimą. Tokiu būdu A. K., A. O., A. R., E. P., A. Z., R. P., A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje; o A. G., D. R., G. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.
Bylos duomenimis, A. K., A. O., A. Z., E. P., A. K., R. P., veikdami bendrai organizuotoje grupėje, siekdami nusikalstamai praturtėti, neturėdami teisėto pagrindo, savo naudai, 2014–2015 metų laikotarpiu Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje organizavo ir padarė bausmę atliekančių nuteistųjų didelės vertės turto prievartavimą, panaudodami fizinį smurtą ir psichinę prievartą bei grasindami panaudoti fizinį smurtą. Tokiu būdu A. K., A. O., A. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 181 straipsnio 2 dalyje; o E. P., A. K., R. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje.
Šis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
