Apeliacinis teismas V. Šiliauskui skyrė realią 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, neįžvelgęs lengvinančių aplinkybių, pabrėžęs, kad nusikaltimas buvo įvykdytas savanaudiškais tikslais, akcentavo jo pavojingumą. Paliktas galioti uždraudimas dirbti valstybės tarnyboje 7 metus ir turto konfiskavimas.
Nuosprendis nuo šios dienos įsiteisėjo, tad buvęs aukštas Kauno valdininkas artimiausiomis dienomis turėtų būti pristatytas į įkalinimo įstaigą.
Kauno apygardos teismas buvo skyręs V. Šiliauskui 65 tūkst. eurų baudą, tačiau šio miesto prokuroras Valentinas Alekna savo skunde prašė bausmę sugriežtinti, giliai į purvą įklimpusį valdininką įkalinant 6 metams ir įpareigojant jį sumokėti 30 tūkst. eurų baudą.
Švelnų sprendimą skundė ir pats savo kaltę pripažinęs V. Šiliauskas – bausmės jis nekvestionavo, tačiau, kaip dažnai esti korupcinio pobūdžio bylose, demonstravo nepasitenkinimą pareigūnų veiksmais: esą remtasi įrodymų šaltiniais, kurie buvo gauti pažeidus įstatymų nuostatas. Apeliacinis teismas šias pretenzijas atmetė.
Trečiadienį teismui skelbiant sprendimą, į jį neatvyko nei V. Šiliauskas, nei jo gynėjas.
Pagal „Vieningo Kauno“ sąrašą į Kauno savivaldybės Tarybą išrinktą V. Šiliauską ištiko toks pat likimas, kaip ir žinomų politikų Eligijaus Masiulio bei Vytauto Gapšio, kuriuos Apeliacinis teismas kitoje korupcinėje byloje pasiuntė į kalėjimą, tenkinęs prokuratūros skundą.
Kilo pasipiktinimo banga
Kauno apygardos teismas 2023 metų lapkričio 6 dieną V. Šiliauskui skyrė 65 tūkst. eurų baudą, 7 metus uždraudė dirbti valstybės tarnyboje ir nusprendė konfiskuoti kratos metu jo namuose rastus 240,9 tūkst eurų.
Be to, iš buvusio savivaldybės administracijos vadovo nuspręsta išieškoti 19 tūkst. eurų vertės turtą.
Po šio sprendimo, kurį priėmė Kauno teisėjas Audrius Meilutis, žinomi šalies teisininkai, visuomenės veikėjai piktinosi, jog V. Šiliauskui skirta bausmė yra pernelyg švelni.
Daugelis žmonių pasisakė už realų laisvės atėmimą valdininkui, kuris buvo nutvertas su didžiausiu kyšiu per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį.
V. Šiliauskui skirta bauda yra gerokai mažesnė už patį kyšį, tuo tarpu kitose korupcinėse bylose, atvirkščiai, baudos būna nepalyginamai didesnės už kyšių sumas.
Buvęs Kauno valdininkas turi net 150 nekilnojamojo turto objektų įvairiose Lietuvos vietovėse, tad atsižvelgiant į realią jų vertę, baudą padengti jis turėtų nesunkiai.
Ankstesnis verdiktas – per švelnus
Apeliacinis teismas nusprendė švelnų Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeisti, pašalinant V. Šiliauskui taikytą lengvinančią aplinkybę dėl prisipažinimo ir esą nuoširdaus gailėjimosi.
Visgi buvo atsižvelgta į tai, kad teismo proceso metu buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kurį lėmė kaltės pripažinimas. Taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą bausmė mažinama trečdaliu, todėl skyrusi realią 5 metų laisvės atėmimo bausmę, Virginijos Liudvinavičienės vadovaujama teisėjų kolegija sutrumpino ją iki 3 metų ir 4 mėnesių.
Apeliacinis teismas akcentavo, jog žemesnės instancijos teismas be pagrindo nustatė lengvinančią aplinkybę V. Šiliauskui, nepakankamai įsigilinta į jo padaryto nusikaltimo pavojingumą: „Jis buvo nubaustas per švelniai“.
Surezgė neįtikėtiną versiją
V. Šiliauskas surezgė abejones keliančią versiją, jog dar 2021 metais, likus metams iki plataus mąsto Rusijos invazijos į Ukrainą, dėl agresyvių Rusijos veiksmų jis pasijuto nesaugiai ir nusprendė persikelti gyventi į Tenerifę.
Valdininkas paskaičiavo, jog jo ir jo šeimos įsikūrimui šioje Ispanijos saloje reikėtų apie 300 tūkst. eurų – esą maždaug tokią sumą kainuotų būstas, kitų poreikių tenkinimas.
Taip esą gimė nelegalaus pasipelnymo planai, kurių objektu tapo „Autokausta“ ir jos direktorius J. Kriaučiūnas – V.Šiliauskas pastarajam leisdavo aiškiai suprasti, jog už pelningus valdiškus užsakymus reikia susimokėti.
Kyšis – lyg abonentinis mokestis
Kyšiai buvo paimti per 8 kartus, tačiau Apeliacinio teismo kolegija nepritarė prokuratūros skundo argumentui, kad buvo padaryta ne viena, o 8 nusikalstamos veikos.
Pasak V. Liudvinavičienės, šioje situacijoje reikėtų vertinti įrodymų visumą.
V. Šiliausko tvirtinimu, jis turėjo tikslą susirinkti 300 tūkst. eurų, todėl jam kilo mintis, pademonstruojant savo įtaką, paspausti savivaldybės konkursuose dalyvaujančios „Autokaustos“ vadovą J. Kriaučiūną – galbūt jis galėtų pinigus sumokėti dalimis.
Pinigų buvo reikalaujama už bendrą palankumą, sudarant kuo palankesnes sąlygas „Autokaustai“ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, juos laimėti.
J. Kriaučiūno taip pat minėo, jog pinigus savivaldybės administracijos direktoriui jis mokėjo už bendrą palankumą „Autokaustos“ atžvilgiu, kad V. Šiliauskas nekeltų dirbtinių kliūčių, nestabdytų vykdomų projektams.
Taip pat V. Šiliausko „patepimai“ kyšiais vyko už gerų santykių palaikymą su savivaldybe.
Kyšiai buvo tapę tarsi abonentinis mokestis.
Kyšių ėmimo schema, dažnumas, būdas rodo, kad tai buvo vientisas nusikaltimas, o ne 8 atskiros nusikalstamos veikos.
Pretenzijos pareigūnams – atmestos
Apeliacinis teismas atmetė V. Šiliausko ir jo advokato Ruslano Boiko keltus klausimus dėl tariamai neteisėtai atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų ir netgi pareigūnų provokacijų – šie skundo argumentai pripažinti nepagrįstais.
„Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo gauta pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą atlikti slapto pobūdžio žvalgybos veiksmus. Įprastinių metodų taikyti nebuvo galimybės, nes asmenys laikėsi konspiracijos.
Kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti teisėtai, gavus teismo nutartis“, – pabrėžė Apeliacinio teismo kolegija.
Pasak Apeliacinio teismo kolegijos, krata V. Šiliausko name Kauno rajone užtruko todėl, kad jis pakankamai apgalvotai slėpė kyšius – pareigūnams netgi demontuoti būste esančius šviestuvus, su jais valdininkas per kratą nebendradarbiavo.
Tad 2022 metų kovo 9–10 dienomis atlikta krata, kolegijos nuomone, ilgiau nei įprastai užtruko dėl objektyvių aplinkybių.
Prisipažino priremtas įrodymų
Šiuo metu pardavimų vadybininku privačioje firmoje dirbantis V. Šiliauskas prašė pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, jog jis savo noru atlygino arba pašalino padarytą žalą: sumokėjo į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 19 tūkst. eurų – tokios vertės valdininko turtui buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Apeliacinio teismo kolegija vertino, jog tai yra ne žalos atlyginimas, o savivaldybės administracijos vadovo gauto kyšio dalis, kurią, kaip jis pats nurodė, jau buvo išleidęs. Todėl kratos metu pareigūnai neaptiko šios pinigų sumos – iš 260 tūkst. eurų kyšio buvo rasta beveik 241 tūkst. eurų.
Lengvinančia aplinkybe nepripažintas ne tik šis epizodas, bet ir prisipažinimas – Apeliacinis teismas akcentavo, kad V. Šiliauskas prisipažino tik prispirtas prieš jį surinktų įrodymų: „Iš pradžių nebuvo jokio nuoširdaus prisipažinimo, jis nepripažino, kad buvo kyšių ėmimo iniciatorius“.
Kauno apygardos teismas, skirdamas V. Šiliauskui 105 tūkst. eurų baudą ir sumažindamas ją trečdaliu, vertino, kad nusikaltimas nėra smurtinis, o valdininkas anksčiau nebuvo teistas, teigiamai charakterizuojamas, yra gavęs įvairių apdovanojimų.
Tačiau, pasak Apeliacinio teismo, šioje istorijoje būtina vertinti ne tik teigiamai asmenybę vertinančius duomenis: „Vieno didžiausių kyšių Lietuvoje, 260 tūkst. eurų, paėmimas nesudaro pagrindo skirti nepagrįstai skirti švelnią bausmę už šį sunkų nusikaltimą, kuri V. Šiliauskas pripažino tik tada, kai buvo surinkti visi jo kaltę pagrindžiantys duomenys“.
Įvardijo turtingu žmogumi
Iš V. Šiliausko ir jo sutuoktinės turto tyrimo pažymos buvo matyti, kad jų išlaidos galimai viršijo jų oficialias pajamas, ne mažiau kaip 193 tūkst. eurų.
Pasak Apeliacinio teismo, prašymai pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą byloja, kad V. Šiliauskas yra turtingas žmogus – apribojimai ikiteisminio tyrimo metu buvo taikomi net 180 turto vienetams: žemės sklypams, pastatams, automobiliams.
„Tai reiškia, kad netgi maksimalios baudos skyrimas neturės didelės įtakos bausmės tikslams pasiekti“, – konstatavo realų laisvės atėmimą buvusiam Kauno savivaldybės administracijos direktoriui skyrusi Apeliacinio teismo kolegija.
Verslininkas iš balos išlipo sausas
V.Šiliauskas kyšius nuo 2021 metų pradžios iki 2022 metų pavasario paėmė iš nuolat milijoninės vertės savivaldybės rengiamus statybos konkursus laiminčios bendrovės „Autokausta“ vadovo ir vieno savininkų Juozo Kriaučiūno.
Dažniausiai pinigai būdavo paliekami valdininko namų pašto dėžutėje Noreikiškėse (Kauno r.) – per 8 kartus susidarė daugiau nei ketvirtis milijono eurų.
Maždaug per tokį patį laikotarpį, kai administracijos direktoriui byrėjo pinigai iš „Autokaustos“ šefo, savivaldybė su šia bendrove sudarė net 38 sutartis, kurių vertė – apie 40 mln. eurų.
Mero Visvaldo Matijotaičio vadovavimo miestui laikotarpiu, nuo 2015 iki 2022 metų savivaldybė su „Autokausta“ sudarė 133 sutartis.
J. Kriaučiūnas, skirtingai nei V. Šiliauskas, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, motyvuojant atitinkamame Baudžiamojoje kodekso straipsnyje esą išpildytomis sąlygomis – jei buvo reikalaujama kyšio, provokuojama jį duoti arba jeigu davėjas pats nedelsdamas pranešė apie tai teisėsaugai.
Taip pat nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir „Autokausta“, kaip juridinis asmuo – priešingu atveju, ko gero, jai būtų pasunkėjusios galimybės toliau dalyvauti pelninguose vietos valdžios skelbiamuose rangos konkursuose bei juos laimėti.
Šie prokuratūros bei teismų žingsniai taip pat sukėlė didelių abejonių.
Kyšiai per kratas V. Šiliausko namuose buvo rasti slėptuvėse, jų būta ir stiklainiuose.
Pas J. Kriaučiūną kratų metu pareigūnai aptiko net 400 tūkst. eurų grynaisiais.
Nepaisant didžiulių kyšių, vienas šios istorijos veikėjas išlipo iš balos sausas, o kitas „atsipirko“ bauda, nors V. Šiliauskui grėsė kalėjimas nuo 2 ik 8 metų. Savo kaltę jis pripažino.
Atskleidė galimas korupcines schemas
Su kyšiais įkliuvęs buvęs savivaldybės administracijos direktorius smulkiai, su konkrečiais faktais dar 2022 metų kovą papasakojo pareigūnams apie savivaldybėje veikusią „organizuotą nusikalstamą grupę“, susidėjusią iš Kauno mero, verslininko Visvaldo Matijošaičio, pastarojo sūnaus, miesto tarybos nario ir taip pat verslu užsiimančio Šarūno Matijošaičio, „Autokaustos“ direktoriaus J. Kriaučiūno bei kitų įtakingų asmenų.
V.Šiliauskas išsamiai detalizavo galimas korupcines schemas, kuriose kiekvienas minėtos grupės narys atliko savo rolę.
Buvo atskleisti galimų tamsių schemų ypatumai: Š. Matijošaitis generuoja idėjas, kokį miesto turtą (pastatą, žemės sklypą ir t. t.) būtų galima pasisavinti, tačiau kadangi sūnus neturi pakankamai įtakos ir galių priimant sprendimus, jo nusikalstamos idėjos perduodamos tėvui ir įsukamos į vykdymo mašiną.
Taip, anot V. Šiliausko, būdavo piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos.
V. Šiliausko teigimu, vadovaujančias pareigas užimantiems valdininkams būdavo duodami neteisėti nurodymai – vykdytojai privalėjo parengti įvairius Matijošaičių šeimai naudingus dokumentus, o jis, V. Šiliauskas, priimdavo atitinkamus sprendimus.
Po Kauno valdininko atskleistos skandalingos informacijos buvo iškelta atskira baudžiamoji byla, tačiau prokuratūra iki šiol neinformuoja visuomenės, metų, kokia bylos eiga, ar yra kam nors pareikšti įtarimai. Portalo lrytas.lt duomenimis, pernai rudenį dar niekas nebuvo pripažintas įtariamuoju.
Tyrimas, panašu, vyksta itin lėtais tempais, nes pats V. Šiliauskas antroje byloje per pusantrų metų taip ir nebuvo apklaustas.
