„Nuosprendis paskelbtas nebuvo. Vietoje to teismas nutarė, kad reikalinga atnaujinti įrodymų tyrimą“, – nurodoma teismo išplatintame pranešime.
„Rašant nuosprendį, teismui kilo tam tikrų neaiškumų ir atsirado būtinybė papildomai išsiaiškinti kai kurias bylos aplinkybes, susijusias su viena iš inkriminuotų veikų. Dėl to teismas nutarė dar kartą apklausti kaltinamuosius ir vieną iš liudytojų“, – cituojamas bylą nagrinėjantis teisėjas Valdas Meidus.
Nurodoma, jog papildoma kaltinamųjų ir liudytojų apklausa suplanuota kovo 20 dieną.
Bylos duomenimis, Utenos PSPC direktorius E. Ašoklis kaltinamas, kad 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. Tumalavičiumi, siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą Utenos PSPC turtą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. Tumalavičiumi, autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai, bet, suklastojus dokumentus, nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis.
Taip pat į E. Ašoklio sūnaus K. Ašoklio automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas. Į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė centro darbuotojai ir pats K. Ašoklis, neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.
Teisėsauga skelbė nustačiusi, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo. Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.
Anot teisėsaugos, dėl E. Ašoklio veiksmų beveik 1200 eurų dydžio turtinę žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir Sveikatos apsaugos ministerija, nes jis, būdamas šios gydymo įstaigos vadovu, esą siekdamas asmeninės naudos sau ir šeimos nariams, galimai sistemingai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir įtraukė į nusikalstamą veiką jam pavaldų A. Tumalavičių, kuris suklastojo dokumentus. Be to, teisėsaugos duomenimis, E. Ašokliui piktnaudžiaujant tarnyba, nusikalstamas veikas padarė ir jo žmona bei sūnus.
