Teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies. D. R. nukentėjusiajam turės sumokėti 2 000 Eur neturtinę žalą, A. R. – 700 Eur neturtinę žalą. A. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 3 330 Eur, konfiskavimas.
„Teismas, įvertinęs posėdyje apklaustų asmenų parodymus, rašytinės byloje esančios medžiagos visumą nusprendė, kad abiejų kaltinamųjų kaltė yra visiškai įrodyta, – sako baudžiamąją bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė. – Nukentėjusiajam laisvė buvo neteisėtai atimta panaudojant smurtą. Kaltinamieji veikė kaip bendrininkai. O nuvežę į mišką, išvilko nukentėjusįjį iš automobilio, liepė išsirinkti vietą ir išsikasti duobę.“
Anot teisėjos R. Račkauskienės, tokiais veiksmais D. R. grasino nužudyti nukentėjusįjį, baugino jį, kėlė jam baimę, o nukentėjusysis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realiai įgyvendintas.
Abu kaltinamieji kaltę dėl neteisėto laisvės atėmimo pripažino tik iš dalies. Jie pripažino neteisėtai atėmę laisvę nukentėjusiajam, tačiau neigė vartoję smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamieji neigė turėję išankstinį susitarimą dėl neteisėto nukentėjusiojo laisvės atėmimo, nurodė, kad veikė spontaniškai, bendrininkai nebuvo. Kaltinamasis D. R. neprisipažino ir dėl grasinimo nužudyti. Jis teigė, kad negrasino nukentėjusiajam, kad nukentėjusysis važiavo su kaltinamaisiais savo noru, neigė turėjęs daiktą, panašų į teleskopinę lazdą.
Byloje nustatyta, kad A. R. smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nepanaudojo, tačiau abu kaltinamieji veikė kartu. A. R. vairuojamu automobiliu privažiavo ir pastatė automobilį prie nukentėjusiojo automobilio, užkirsdami galimybę nukentėjusiajam išvažiuoti. D. R. priėjus prie automobilio vairuotojo pusės, kur sėdėjo nukentėjusysis, A. R. priėjo prie automobilio keleivio pusės, kur sėdėjo nukentėjusiojo draugas, ir abu kaltinamieji nurodytų asmenų atžvilgiu panaudojo smurtinius veiksmus.
Be to, D. R. pasakius A. R. važiuoti į mišką, šis neklausė, į kokį būtent, vykdė D. R. nurodymus, nors turėjo matyti, kad nukentėjusysis į automobilį įsodintas ir jame prilaikomas prievarta. A. R., nors pats tiesiogiai nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nenaudojo, turėjo galimybę atsisakyti vykdyti D. R. nurodymus, nevežti automobiliu į mišką nukentėjusiojo, pranešti apie daromą nusikalstamą veiką teisėsaugos institucijoms, tačiau to nepadarė.
Nukentėjusysis parodė, kad D. R. jėga, sudavęs smūgį į krūtinę, suėmęs už striukės ištempė jį iš automobilio, vežant jį į mišką D. R. buvo agresyviai nusiteikęs, liejo ant jo savo pyktį, sakė, kas jam dabar bus, skleidė keistą garsą su teleskopu per metalą.
Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog įvykio vakarą nukentėjusysis policijoje nerašė pareiškimo, neįrodo, kad jam nebuvo grasinta. Nustatyta, kad įvykio vakarą tiek nukentėjusysis, tiek kartu su juo buvę liudytojai buvo išsigandę, pasimetę. Vaikinai bijojo, kad parašius pareiškimą jiems gali kilti nemalonumai.
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką dėl neteisėto laisvės atėmimo padarė bendrininkų grupėje. Nusikalstamas veikas kaltinamieji D. R. ir A. R. padarė manydami, kad nukentėjusysis atliko neteisėtus veiksmus atitinkamai dukters ir sesers atžvilgiu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.
Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, priėmė nutartį kreiptis į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato tyrėjos J. R. veiksmų įvertinimo. PK tyrėja J. R. ne darbo metu buvo galimai atvykusi į komisariatą, kuomet vyko nukentėjusiojo ir kitų asmenų, prieš kuriuos galimai nusikalto jos šeimos nariai, apklausa, ir galimai siekė daryti įtaką šių asmenų parodymams. Nutartis neskundžiama.
