Įtaigių susirašinėjimų ir telefoninių pokalbių metu konsultantais apsimetantys rusakalbiai asmenys sugeba įtikinti, kad toks investavimas yra saugus, kad investuotieji pinigai yra apdrausti ir t.t.
Žmogus įkalbinamas pabandymui investuoti 100 eurų ir pora savaičių stebėti situaciją. Pirmas nurodymas, kurį jis gauna – į mobilųjį telefoną įsidiegti programėlę, kurios pagalba konsultantas galėtų prisijungti prie investuotojo telefono ir pats valdyti jo ekraną. Argumentas – kad būtų galima detaliau parodyti investavimo platformos puslapį ir pamokyti investuoti. Taigi žmogaus telefonas tampa lengvai prieinamas po konsultanto vardu besislepiantiems sukčiams, jiems sudaroma galimybė prisijungti prie būsimojo investuotojo telefono, jo elektroninės bankininkystės ir pasisavinti banko sąskaitoje esančius pinigus.
Praėjusių metų spalį vienas Radviliškio gyventojas po ilgų įkalbinėjimų surizikavo patampyti likimą už ūsų ir į nurodytą sąskaitą investavimui pervedė 100 eurų. Vyro problemos prasidėjo, kai po poros savaičių jis apsisprendė investicijas nutraukti ir paprašė grąžinti jo investuotus 100 eurų.
Atsiimti pinigų jam iš pradžių nebuvo leista, o vėliau iškelta sąlyga, kad, norėdamas atsiimti pinigus, jis turi turėti SMART-ID programėlę arba kvalifikuotą elektroninį parašą. Kai radviliškietis susitvarkė SMART-ID paskyrą, jis vėl buvo gundomas investuoti toliau, nes jo investicijoms neva yra skirta pinigų, kuriuos privaloma pervesti į radviliškiečio sąskaitą.
Jei šis investuoti nenorės, pinigus galės grąžinti, pervesdamas į jų nurodytą sąskaitą. Kadangi vyras investuoti nenorėjo, tad jis išreiškė norą, kad investicijoms skirtų pinigų neliktų jo sąskaitoje. Kliento patogumui visas finansines operacijas, prisijungęs prie jo telefono, atliko konsultantas, o radviliškietis su SMART-ID tik patvirtindavo tas operacijas. Po jų atlikimo buvo pažadėta grąžinti investuotus 100 eurų ir dar uždirbtą pelną – iš viso 205 eurus. Deja, pinigų vyras taip ir nesulaukė. Ir dar išsiaiškino, kad jo vardu banke yra paimtas 2800 eurų kreditas.
Naujienos apie paimtą kreditą sulaukė ir dar vienas Radviliškio gyventojas, į internetinę platformą investavęs 150 eurų. Sukčiavimo scenarijus buvo lygiai toks pat. Jam buvo įteigta, kad investuoti pinigai nuolat didėja, todėl galimas didelis pelnas, buvo pateikta vizualizacija, kaip didėja jo investuotų pinigų suma.
Vyro buvo paprašyta per „Anydesk“ programėlę sudaryti sąlygas tariamiems konsultantams, kalbantiems taip pat rusiškai, prisijungti prie jo telefono ir atlikti įvairias bankines operacijas, o vyras, net nesusivokdamas, kokios tai operacijos, jas patvirtindavo su savo SMARD-ID. Įtaręs sukčių pinkles, raginamas investuoti daugiau radviliškietis nesutiko to daryti, matyt, tikėdamasis tokiu būdu išvengti nuostolių. Deja. Vyro primygtinai buvo reikalaujama pasiimti iš investavimo uždirbtus kelis tūkstančius bitkoinų. Tačiau buvo sąlyga – norint bitkoinus pakeisti į eurus reikia iš banko paimti 1000 eurų paskolą.
Žmogaus „patogumui“ vėl visas finansines operacijas per „Anydesk“ programėlę atliko nepažįstami ir nematomi „konsultantai“. Istorijos pabaiga – radviliškiečio vardu paimta 1000 eurų paskola, kuri ir dar daugiau pinigų iš banko sąskaitos sukčių buvo pasisavinti, pervedant juos į nežinomų asmenų sąskaitas. Bendra turtinė žala – 2610 eurų.
Taigi, neprasidėkite su neaiškaus plauko internetinėmis investavimo platformomis. Na, o jei turite atliekamų pinigų, savo sėkmę bandykite, apsilankydami bankuose ir gyvai bendraudami su konsultantais. Taisyklė viena – nepasikliaukite nematomais investavimo specialistais iš interneto platybių, nes čia knibžda daug sukčių.
