Pernai iš Latvijos apgyvendinimo centrų pabėgusių užsieniečių Lietuvoje ir Lenkijoje sulaikyta ketvirtis tūkstančio, o dar beveik tūkstantis įkliuvo tokių, kurie į Latviją nelegaliai pateko iš Baltarusijos ir iškart bandė per Lietuvą vykti į Vakarų Europą.
Apie vidurnaktį iš sekmadienio į pirmadienį VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos pareigūnai Pasvalio rajono Škilinpamūšio kaimo ribose sustabdė ką tik iš Latvijos įvažiavusį maršrutinį autobusą Talinas–Berlynas. Neteisėtos migracijos kontrolę vykdę pasieniečiai patikrino juo vykusių keleivių dokumentus.
Du Turkijos piliečiais prisistatę vyrai pateikė leidimus gyventi Graikijoje. VSAT pareigūnai nustatė, kad šie dokumentai, įtariama, yra suklastoti.
Abu keleiviai taip pat turėjo prieglobsčio Latvijoje prašytojų pažymėjimus. Kol yra nagrinėjami tokie jų prašymai, užsieniečiai iš šalies išvykti neturi teisės. Ši schema, kai į ES besibraunantys migrantai prašo prieglobsčio pirmoje bendrijos valstybėje, o pradėjus tokias procedūras ieško progų sprukti į Vakarų Europą, yra dažnai jų naudojama. Latvija ir Lietuva tokių piktnaudžiautojų teise ribotam laikui išeiti iš apgyvendinimo vietų planuose tėra tranzitinės valstybės.
Šiaulių pasieniečiai abu užsieniečius išlaipino iš autobuso ir sulaikė. Pirmadienio popietę tebevyko jų apklausa viename iš VSAT Pagėgių pasienio rinktinės padalinių. Šioje rinktinėje dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už tai padirbtus leidimus gyventi Graikijoje turėjusiems turkams gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Pernai VSAT fiksavo didelį neteisėtos antrinės migracijos iš Latvijos padidėjimą. Iš viso 2023 m. buvo sulaikyti 1 193 neteisėti migrantai, kurie gabenti ar patys vyko iš Latvijos, į kurią jie dažniausiai neteisėtai įsibrovė iš Baltarusijos.
Per visus 2022 m. buvo sulaikyti tik 84 tokie migrantai.
Pernai du trečdalius tokių užsieniečių sulaikė Lietuvos pareigūnai prie ES vidaus sienų su Latvija ir Lenkija, kur nėra nuolatinės kontrolės, arba šalies viduje. Trečdalį tokių migrantų dar sulaikė Lenkijos pareigūnai.
Tokius atėjūnus atlikus reikalingas procedūras Lietuvos pasieniečiai paprastai grąžina kolegoms iš Latvijos.
VSAT duomenimis, penktadalis, t. y. 256 asmenys, iš Latvijos pernai vykusių tokių migrantų buvo neteisėtai pasišalinę iš šios šalies užsieniečių apgyvendinimo centrų, kaip ir minėti Pasvalio rajone įkliuvę turkai su graikiškomis klastotėmis. Likę 80 proc., t. y. 937 asmenys, iš karto iš Baltarusijos neteisėtai kirtę Latvijos sieną bandė vykti per Lietuvą link savo tikslo valstybių.
Pernai Lietuvos VSAT pareigūnai sulaikė 168 neteisėtų migrantų gabentojus. Pagal pilietybę daugiausia tarp jų buvo Latvijos piliečių – 53.
Į neteisėtą žmonių gabenimą įsitraukę asmenys stengdavosi užtikrinti migrantų pasitikimą prie Latvijos sienos su Baltarusija arba prie Latvijos užsieniečių apgyvendinimo vietų ir gabenti užsieniečius iš šios šalies per Lietuvą link jų tikslo valstybių Vakarų Europoje, dažniausiai į Vokietiją.
Užsieniečiai iš Latvijos neteisėtai vykdavo ne tik naudodamiesi gabentojų paslaugomis grupėmis nuo kelių iki daugiau kaip dvidešimties asmenų, bet kartais pasirinkdavo maršrutinius autobusus apsirūpinę svetimais arba klastotais kelionės dokumentais kaip ir minėti sulaikyti turkai.
2023 m. Latvija patyrė itin didelį Baltarusijos organizuojamos neteisėtos migracijos spaudimą. Į Latviją pernai brovėsi ir nebuvo įleista beveik puspenkto karto daugiau neteisėtų migrantų nei į Lietuvą, atitinkamai 13 868 ir 2 643.
Nuo Baltarusijos režimo sukeltos migracijos krizės pradžios 2021 m. vasarą iki 2023 m. pradžios Lietuva buvo didesnis rytinės kaimynės taikinys nei Latvija. Tiek 2021 m., tiek 2022 m. į Lietuvą bandė patekti dukart daugiau migrantų nei į Latviją.
Tiesa, pastaruoju metu tiek prie Latvijos sienos su Baltarusija, tiek prie Lietuvos sienos su rytine kaimyne situacija yra sąlyginai rami ir dažną parą nefiksuojama nė vieno neteisėto migranto.
