Išnagrinėjus nuteistųjų skundus, pirmoje šiandieninėje byloje teismo nutartis paskelbta 8 val. 30 min. – Celofanas ir jo bendrininkas Andrius Žalys lieka pripažinti kaltais byloje dėl sukčiavimo stambiu mastu, didelės vertės turto pasisavinimo, nusikalstamo bankroto, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo arba pasinaudojimo suklastotu dokumentu bei kitų nusikaltimų.
Apeliacinis teismas A. Kandrotui paliko galioti subendrintą bausmę – realų laisvės atėmimą 1 metams ir 10 mėnesių. Jis pripažintas kaltu dėl pagal inkriminuotus Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl sukčiavimo dideliu mastu, didelės vertės turto iššvaistymo, apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo.
Nuosprendis nuo šios dienos jau įsiteisėjo, tad Celofanas artimiausiu metu keliaus už grotų. Tai gali įvykti šios savaitės viduryje.
Pripažinta, jog A. Kandroto, A. Žalio ir trečio bendrininko, Romo Jablonsko pastangomis buvo pasisavintas bendrovės „MDK logistika“ turtas, siekiantis 321 tūkst. eurų, įvykdyti ir kiti trijulei inkriminuoti nusikaltimai.
Šioje byloje Kauno apygardos teismas 2022 metų gruodį buvo skyręs A. Kandrotui subendrintą bausmę, realų 1 metų ir 10 mėnesių įkalinimą, o A. Žaliui ir R. Jablonskui – lygtines 2 metų bei 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant.
R. Jablonskas vienintelis nuosprendžio neskundė, o kaltę neigusių A. Kandroto ir A. Žalio skundai pirmadienį buvo atmesti.
Po pusvalandžio – antras verdiktas
Antroje byloje A. Kandrotas ir jo bendrininku teisėsaugos pripažintas Paulius Boreikia teisiamųjų suole atsidūrė jiems iškeltoje byloje dėl sukčiavimo dideliu mastu, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, siekiant išvengti mokesčių ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Šioje byloje, išnagrinėjęs abiejų nuteistų bendrininkų skundus, Apeliacinis teismas verdiktą paskelbė pirmadienį, 9 valandą.
Teisėsaugos pareigūnų žiniomis, P.Boreika apgaulingai organizavo jo vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, įtraukdamas į ją fiktyvius apskaitos dokumentus, gautus iš Celofano.
Pasak tyrėjų, P.Boreikos įmonė apsirūpino fiktyvių sandorių dokumentais – sąskaitomis-faktūromis, kvitais, kasos pajamų orderiais, kuriuose būdavo parašyta, jog tam tikra firma neva atliko jai pačių įvairiausių darbų bei paslaugų – pavyzdžiui, išnuomojo koncertinę sceną, pasirūpindama ir jos montavimu bei demontavimu, įgarsinimu, netgi apšvietimu su lazeriais, tačiau nieko panašaus tikrovėje nevykdė.
Kitais atvejais tariamai buvo teikiamos konsultacijų paslaugos europinei paramai gauti.
Dėmės – nenuvalytos
Pasak pareigūnų, apsirūpinęs fiktyviomis sąskaitomis-faktūromis, P.Boreika pinigus išgrynindavo pinigus per bankomatus iš jo žinioje buvusių bendrovės banko kortelių ir, jo paties tvirtinimu, perduodavo į rankas A.Kandrotui.
Prokurorų tvirtinimu, bankomatuose iš viso buvo išgryninta daugiau nei 93 tūkst. eurų, o valstybei padaryta žala, sąmoningai pateikus neteisingus duomenis apie mokėtiną pelno mokestį, siekia 22 tūkst. 300 eurų.
Šioje byloje nagrinėjant kaltės nepripažinusių Celofano ir P. Boreikis skundus, vienas ratas jau buvo apsisukęs – po nepalankių Kauno apygardos ir Apeliacinio teismo sprendimų, priimtų 2021–2022 metais, Aukščiausiasis teismas, įžvelgęs tam tikrųjų abejonių dėl tam tikrų dalykų įvertinimo, jų ištyrimo išsamumo, 2023 metų kovą bylą buvo grąžinęs apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.
Bylą dar kartą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas pirmadienio rytą dėmių nuo A. Kandroto ir P. Boreikos nenuvalė: jie lieka pripažinti kaltais, nuteisti pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl turto pasisavinimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
A. Kandrotui skirtas realus 1 metų ir 3 mėnesių įkalinimas, o P. Boreikai – 2 metų laisvės atėmimas, iš kurių realus įkalinimas – 6 mėnesiai, likusi bausmės dalis atidėta.
Tiesa, P. Boreikai už grotų dabar atsidurti neteks, nes, portalo lrytas.lt žiniomis, pusmečio laisvės atėmimo bausmę šioje byloje jis jau anksčiau pilnai buvo atlikęs.
Dėl vieno epizodų, mokesčių slėpimo, P. Boreika buvo išteisintas.
Turi polinkį nusikalsti
„Ir antroje apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje konstatuota, kad P. Boreika pagrįstai pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo, o A. Kandrotas – dėl padėjimo padaryti šiuos nusikaltimus.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad A. Kandrotas jau ne kartą teisiamas už finansinius nusikaltimus, akivaizdus jo nenoras keisti savo elgesį teigiama linkme atskleidžia jo polinkį nusikalsti, nepaisyti visuotinai priimtų elgesio normų, atsainų požiūrį į socialinių bei ekonominių ryšių išsaugojimą ir visa tai, Apeliacinio teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant dalinį bausmės vykdymo atidėjimą.
Todėl šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. Kandrotui paskirta reali 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė“, – teigiama Apeliacinio teismo išplatintame pranešime spaudai.
Nuteistas dėl dar vienos aferos
Narpliojant dar vieną aferą, 2023 metų lapkritį Kauno apygardos teismas pripažino A. Kandrotą, jo bendrininkus R. Jablonską, Andrių Rutę ir Andrių Šarkauską kaltais byloje dėl sukčiavimo, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingo duomenų apie pajamas, turtą ar pelną pateikimo.
Pirmos teismo instancijos nuteistam Celofanui buvo skirta reali subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Portalo lrytas.lt žiniomis, nuosprendį jis šiuo metu yra apskundęs, skundas dar neišnagrinėtas.
Prokuratūros kaltinimuose nurodoma, jog byloje inkriminuojamas apgaulingas dviejų įmonių, „Stelažai LT“ ir „Remilgės“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, mokesčių išvenginėjimas (buvo vežami naftos produktai, nemokant į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio) ir kitos veikos.
Aferos – nuo 2007 metų
Kovotoju už teisybę besiskelbiantis A.Kandrotas pirmą kartą teisiamųjų suole atsidūrė 2010 metų rugsėjį.
Tada Kauno apylinkės teismas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą jam skyrė 2,6 tūkst. litų baudą – būdamas įmonės savininkas ir direktorius jis įkliuvo teisėsaugai dėl tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo 2007–2009 metais apie personalo priėmimą į darbą, jo atleidimą ir užmokestį.
Antra byla Celofanui buvo iškelta po to, kai 2008-aisiais jis įsigijo įmonę, užregistravo ją asocialaus asmens vardu ir prisipirko vilkikų, kurių vertė popieriuje siekė pusketvirto milijono litų, – sandoris buvo fiktyvus, o machinacijomis iš valstybės buvo susigrąžinta 620 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio.
Šioje byloje už sukčiavimą stambiu mastu ir dokumentų klastojimą 2013 metų sausį Vilniaus apygardos teismas A.Kandrotui skyrė 1 metų ir 7 mėnesių realią įkalinimo bausmę.
Trečioje byloje 2017 metų birželį Alytaus rajono apylinkės teismas pripažino jį kaltu pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius (rengimasis įvykdyti nusikaltimą ir sukčiavimas dideliu mastu).
Belangės tąsyk jis išvengė – vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.
Riaušės prie Seimo, akcijos prieš Ukrainos vėliavas
Dar dvi bylos, pavijusios Celofaną dėl įvairių machinacijų, Apeliaciniame teisme buvo išnagrinėtos pirmadienį.
Ir tai – ne viskas: šiuo metu A. Kandrotas yra teisiamas byloje dėl riaušių prie Seimo.
Be to, 2022 metų lapkritį Celofanas buvo nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimu už advokato Šarūno Mickevičiaus apšmeižimą, tačiau Kauno apygardos teismas jį išteisino.
Šios veikėjas liūdnai pagarsėjo, praėjusiais metais rengdamas akcijas prieš Ukrainos vėliavų iškėlimą Vilniuje, artėjant NATO viršūnių susitikimui.
Anksčiau Celofanas netgi buvo pareiškęs, kad prieš Rusiją yra naudojama agresija, dalyvavęs už pasikėsinimą šnipinėti šiai teroristinei valstybei nuteisto Algirdo Paleckio palaikymo mitinge, „pasižymėjęs“ kituose išsišokimuose.
