Nuteistiesiems nuo 45 iki 82 metų, dauguma jų yra Akmenės krašto gyventojai, du – iš Alytaus miesto bei rajono, vienas – iš Klaipėdos rajono.
Teismai nustatė, kad grupė nuteistųjų, neturinčių jokių giminystės ryšių su tikrais buvusiais turto savininkais, klastodami dokumentus, įgydavo teisę atkurti nuosavybę į įvairaus dydžio žemės plotus. Bendras visų žemių plotas Šiaulių apskrityje (daugiausiai – Akmenės rajone) yra daugiau nei 1 200 hektarų.
Vienas pagrindinių nuteistųjų – Šiaulių apskrities viršininko administracijoje dirbęs vyras. Jis žinojo nuosavybės teisių atkūrimo mechanizmą, galėjo gauti informaciją apie neatkurtos nuosavybės atvejus. Archyve jis rasdavo nerealizuotus asmenų prašymus (pvz. tuos, kuriems trūko įrodančių dokumentų) arba informaciją apie buvusių savininkų neatkurtus žemės plotus.
Buvęs valdininkas kartu su bendrininkais dirbtinai sukurdavo buvusių savininkų giminystės ryšius su kitais žmonėmis, kurie buvo įkalbėti pretenduoti atkurti nuosavybę savo vardu. Taip būdavo klastojami gimimo, santuokos, mirties liudijimai, bažnytinės pažymos apie krikštą, santuokas. Pasitaikydavo atvejų, kai kunigas už auką bažnyčiai išrašydavo tikrovės neatitinkančias pažymas. Dokumentai buvo klastojami ir tais atvejais, kai teisme fiktyvūs liudytojai melagingai patvirtindavo giminystės faktą.
Suklastoti dokumentai buvo pateikiami Žemėtvarkos skyriuose dirbantiems bendrininkams, kurie, pažeisdami įstatymo nustatytus terminus, priimdavo suklastotų dokumentų kopijas net nereikalaudami pateikti originalų, taip pat netinkamus bažnytinius dokumentus. Žemėtvarkos skyrių darbuotojai klastojo kitus nuosavybės atkūrimui reikalingus dokumentus – asmenų prašymus ir ankstesnes šių prašymų pateikimo datas (nusikalstamos veikos buvo daromos 2008–2011 metais, o dokumentų priėmimas buvo nurodomas pvz. 1992–2001 metais), pažymas apie giminystės ryšį įrodančių dokumentų pakankamumą, išvadas, lydraščius dėl šių išvadų išsiuntimo į kitų rajonų Žemėtvarkos skyrius.
Įkalbėti asmenys, kurie sutiko, kad jų vardu būtų atkuriama nuosavybė, kaltininkų buvo vežami pas notarus, kad įgaliotų kitus asmenis veikti jų vardu atkuriant nuosavybę. Neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės ar pati nuosavybė buvo realizuojama parduodant išvadas arba įregistravus nuosavybę Registrų centre ir parduodant žemės, miško sklypus ar vandens telkinius.
Dokumentai buvo klastojami tuo pačiu numeriu parengiant kelias vienodas išvadas, kurios buvo persiunčiamos į skirtingų rajonų Žemėtvarkos skyrius, kad būtų galima kelis kartus atkurti teises į tą patį žemės plotą.
Dėl šių nusikaltimų nukentėjusiais pripažintas 21 žemės naudotojas. Daugumai įkalbėtų asmenų, sutikusių, kad jų vardu būtų atkuriama svetima nuosavybė ir tiems, kurie surašė įgaliojimus kitiems asmenims, valstybei susigrąžinus neteisėtai apgaule pasisavintą nuosavybę, buvo pateikti civiliniai ieškiniai. Abiejose baudžiamosiose byloje teismas tenkino civilinių ieškinių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti už daugiau nei 800 tūkstančių eurų.
Pirmos instancijos teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje visi 7 asmenys nuteisti už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą. Jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 2 iki 4 metų jas atidedant įvairiems laikotarpiams. Apeliacine tvarka nagrinėtoje baudžiamojoje byloje 4 nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmės pakeistos į baudas nuo 1 800 eurų iki 9 400 eurų. Vienas kaltinamasis išteisintas.
