Kauno apygardos teismas A. Kandrotą pripažino kaltu byloje dėl sukčiavimo, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingo duomenų apie pajamas, turtą ar pelną pateikimo.
Celofanui, paskui kurį velkasi ilgas bylų šleifas, skirta subendrinta bausmė – realus 4 metų laisvės atėmimas. Jis ir jo bendrininkai pripažinti kaltais pagal visus byloje inkriminuojamus Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Taip pat kaltais pripažinti kartu su A. Kandrotu teisiamųjų suole atsidūrę trys kauniečiai – anksčiau dukart teistas 40 metų bedarbis Romas Jablonskas, kartą teistas 43 metų Audrius Rutė ir 36 metų Andrius Šarkauskas.
R. Jablonskui skirta lygtinė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atidedant dvejiems metams, A. Šarkauskui – 22 tūkst. 590 eurų, A. Rutei – 16 tūkst. 867 eurų baudos.
Byla buvo nagrinėjama net 5 metus – į Kauno apygardos teismą ji buvo perduota 2018 metų gruodį.
Nuosprendį Celofanas su bendrininkais dar galės apskųsti.
Prokuratūros kaltinimuose nurodoma, kad byloje inkriminuojamas apgaulingas dviejų įmonių, „Stelažai LT“ ir „Remilgės“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, mokesčių išvenginėjimas (buvo vežami naftos produktai, nemokant į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio) ir kitos veikos.
Viena afera po kitos
Kovotoju už teisybę besiskelbiantis A.Kandrotas pirmą kartą teisiamųjų suole atsidūrė 2010 metų rugsėjį.
Tada Kauno apylinkės teismas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą jam skyrė 2,6 tūkst. litų baudą – būdamas įmonės savininkas ir direktorius jis įkliuvo teisėsaugai dėl tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo 2007–2009 metais apie personalo priėmimą į darbą, jo atleidimą ir užmokestį.
Antra byla buvo iškelta po to, kai 2008-aisiais Celofanas įsigijo įmonę, užregistravo ją asocialaus asmens vardu ir prisipirko vilkikų, kurių vertė popieriuje siekė pusketvirto milijono litų, – sandoris buvo fiktyvus, o machinacijomis iš valstybės buvo susigrąžinta 620 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio.
Šioje byloje už sukčiavimą stambiu mastu ir dokumentų klastojimą 2013 metų sausį Vilniaus apygardos teismas A.Kandrotui skyrė 1 metų ir 7 mėnesių realią įkalinimo bausmę.
Trečioje byloje 2017 metų birželį Alytaus rajono apylinkės teismas pripažino jį kaltu pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius (rengimasis įvykdyti nusikaltimą ir sukčiavimas dideliu mastu).
Belangės tąsyk jis išvengė – vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.
Bylų grandinė ilgėjo
Laikui bėgant, Celofano bylų grandinė vis ilgėjo.
Ketvirtoje byloje Kauno apygardos teismas A. Kandrotui už padėjimą įvykdyti turto pasisavinimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą veikiant bendrininkų grupėje 2021 metų vasarį buvo skyręs 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimą, iš jų 10 mėnesių jis turi praleisti įkalinimo įstaigoje, o likusios bausmės dalies vykdymas atidėtas.
Apeliacinis teismas šioje byloje paskyrė A. Kandrotui realų 1 metų ir 9 mėnesių įkalinimą.
Celofanui laisvės atėmimo bausmė subendrinta su anksčiau priimtu Alytaus teismo nuosprendžiu.
Tiesa, A. Kandroto skundą gavęs Aukščiausiasis teismas grąžino šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, sprendimas dar nėra priimtas.
Penktoje byloje 2022 metų lapkritį Celofanas buvo nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimu už advokato Šarūno Mickevičiaus apšmeižimą, tačiau Kauno apygardos teismas jį išteisino.
A.Kandrotas šiuo metu yra teisiamas ir byloje dėl riaušių prie Seimo.
Šios veikėjas liūdnai pagarsėjo, rengdamas akcijas prieš Ukrainos vėliavų iškėlimą Vilniuje artėjant NATO viršūnių susitikimui.
Anksčiau jis netgi buvo pareiškęs, kad prieš Rusiją yra naudojama agresija.
