Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad asmens laisvė pasirinkti, ką jis nori skirti bendrovės valdybos nariu, nėra absoliuti, ją riboja Lietuvos Respublikoje galiojanti teisė. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, atkreipė dėmesį, kad bendrovės valdybos nariu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų.
J.Grafmanas, būdamas teisininkas, žinojo, kad teisėjai ir prokuroras negali būti paskirti bendrovės valdybos nariais, todėl negalėjo jų paskirti. Kita vertus, šioje situacijoje J.Grafmanas ir nesiekė tokios padėties, kokią įtvirtino dokumentuose, kad paskirti asmenys iš tikrųjų būtų bendrovės valdybos nariais ir spręstų jų kompetencijai priskirtus klausimus, taip suklastodamas dokumentus iškreipė realią situaciją. Jo vadovaujamai bendrovei valdybos nereikėjo, ji nebuvo skirta valdybai priskirtoms funkcijoms atlikti, o vertinant ekonominę logiką, valdyba nėra sudaroma į ją skiriamiems asmenims apie tai nežinant ir nesutinkant būti jos nariais.
Žemesnės instancijos teismai šioje byloje padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad tikrasis J.Grafmano siekis suklastojant dokumentus ir juos panaudojant buvo paveikti baudžiamąsias bylas, kuriose jis buvo kaltinamasis, nagrinėjusius teisėjus ir prokurorą bei vilkinti šių bylų išnagrinėjimą. Be to, nuteistojo veiksmai sukėlė pasekmių teisėjams ir prokurorui, nes jie buvo priversti dalyvauti šiame baudžiamajame procese ir savo nagrinėtose bylose turėjo spręsti iš J.Grafmano dirbtinai sukurtos situacijos kilusius nušalinimo klausimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad ne visos ir ne bet kokios su asmeniu susijusios informacijos rinkimas gali būti vertinamas kaip asmens privatumo pažeidimas. Baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė, todėl atsakomybė už BK 168 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymą turėtų būti taikoma už pačius sunkiausius asmens privataus gyvenimo pažeidimus.
Kitų žmonių duomenys, kuriais pasinaudojo J.Grafmanas be jų sutikimo, teisėjų kolegijos buvo įvertinti kaip asmens duomenys, neatskleidžiantys jautrios ir detalios informacijos apie privatų asmenų gyvenimą. Byloje nenustatyta, kad informacija būtų buvusi surinkta privatumą ribojančiais būdais, taip pat turima informacija nebuvo panaudota svarbiems asmens privataus gyvenimo aspektams atskleisti. Visi asmenys, apie kuriuos surinkta informacija pasinaudojo J.Grafmanas, pareiškė, jog dėl šio veiksmų jokia žala jiems nebuvo padaryta.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad žemesnės instancijos teismai neteisingai J.Grafmano panaudotą informaciją vertino kaip informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą ir taip neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, panaikino žemesnės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl J.Grafmano nuteisimo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį bei bausmių subendrinimo, šią baudžiamosios bylos dalį nutraukė ir nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu
