Teisminiai procesai truko net 9 metus – „Toyota“ vairavusiai mergaitės mamai Jurgitai Jankauskienei teko ištverti teisinę mėsmalę, prokuratūrai ilgą laiką nepagrįstai siekiant ją paversti avarijos kaltininke.
LAT nepriėmė ir J. Valašino advokato Augustino Vaičiūno skundo – abejuose skunduose buvo prašoma panaikinti verslininkui nepalankius žemesnių teismo instancijų sprendimus ir bylą nutraukti.
Be to, visureigio vairuotojo gynėjas pateikė prašymą dėl bylos atnaujinimo, nes neva netinkamai buvo pritaikytas baudžiamojo įstatymo, tačiau Aukščiausiasis teismas šį prašymą atmetė.
Apie paskutinius sprendimus naujienų portalą lrytas.lt trečiadienį informavo Aukščiausiojo teismo atstovė ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Rimantė Kraulišė.
Pagal Prienų teismo rūmų ir Kauno apygardos teismo verdiktus J. Valašinui skirtas lygtinis 3 metų laisvės atėmimas ir 2 metais uždrausta vairuoti transporto priemones, be to, jis privalės atlyginti K. Jankauskaitės tėvams bendrą 51 tūkst. 500 eurų dydžio neturtinę žalą.
Bylą apraizgė įtarimai
Tragedija įvyko 2014 metų lapkričio 1 dieną, kelyje Valkininkai–Daugai–Alytus. Pailsėti aikštelėje su šeima ketinusi J.Jankauskienė suko į kairėje pusėje esančią aikštelę, rodė posūkį, tačiau tuo momentu į jos automobilį „Toyota Avensis“ įsirėžė „Audi Q7“.
„Toyota“ greitis buvo apie 14 kilometrų per valandą. Kartu su tėvais važiavusi Kotryna buvo skubiai pristatyta į ligoninę, kurioje po kelių dienų sustojo jos širdis.
Nepaisant daugelio liudytojų nuoseklių parodymų prieš „Audi Q7“ vairuotoją, teisėsauga iš pradžių stojo pastarojo pusėn, be to, tarsi nematomam dirigentui mostelėjus, pasipylė J.Valašinui naudingos ekspertizės. Byla buvo apaugusi įtarimais dėl galimų pažinčių klanų siekiant pakreipti tyrimą naudinga linkme verslininkui iš Vilniaus.
Prokurorai iš pradžių kaltinimus buvo pareiškę J. Jankauskienei – moteris be pagrindo buvo tąsoma po teismus ir teisėsaugos institucijas net pusseptintų metų.
Į susidūrimo vietą atvykęs tuometis Varėnos rajono policijos Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkas Arūnas Puodys tvirtino, jog jam nekilo abejonių, kad dėl tragiškos avarijos kaltas yra J.Valašinas.
Tačiau A.Puodys prisiminė sulaukęs kolegų spaudimo, kad ataskaitoje kaltininke reikia paversti „Toyotą“ vairavusią J. Jankauskienę.
To padaryti nesutikęs pareigūnas po kurio laiko buvo atleistas iš darbo. Kotrynos motinai ilgą laiką teko iškęsti teisinį pragarą, kol Varėnos ir Kauno teisėjai nesumalė į miltus prokurorų priekabių.
Ir tik 2021 metais, kuomet J.Jankauskienė po nesėkmingo prokuratūros skundo buvo galutinai išteisinta, teisėsaugos pareigūnai savo žvilgsnius tapo priversti nukreipti į ilgą mašinų koloną lenkusį J. Valašiną – buvo pradėtas tyrimas jo atžvilgiu.
Verslininkui buvo pareikšti įtarimai dėl mirtinos avarijos sukėlimo, o vėliau byla perduota į teismą.
Visureigį vairavo neatsargiai
Proceso metu buvo atliktos net 6 ekspertizės – per paskutinę nustatyta, kad „Audi“ greitis siekė 105 kilometrus per valandą, tuo tarpu leistinas greitis toje vietoje yra 90 kilometrų per valandą.
Teismai pažymėjo, jog prieš lenkdamas automobilių koloną, Vilniaus verslininkas privalėjo įsitikinti, kad visų priekyje važiavusių automobilių vairuotojai nerodo kairiojo posūkio signalo, o pradėjęs lenkimo manevrą, vėlgi, privalėjo stebėti, ar niekas to nedaro.
J. Valašino versiją, kad nebuvo jokios kolonos, paneigė nuoseklūs, neprieštaringi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti bylos duomenys.
Konstatuota, jog J. Jankauskienė iš anksto rodė posūkio signalą, iš lėto stabdė automobilį, rikiavosi prie skiriamosios juostos ir lėtai atliko posūkio į kairėje kelio pusėje esančią aikštelę manevrą.
Pažymėta, jog „Audi Q7“ vairuotojas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui – atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei, jis privalėjo sulėtinti greitį.
Negalėjo net pradėti lenkimo
Pirmo proceso metu J. Jankauskienę išteisinusi Varėnos teisėja Loreta Janiulytė pabrėžė, jog visureigio „Audi“ vairuotojas J.Valašinas esant sudėtingomis eismo sąlygomis pavojingai manevravo, lenkė automobilių koloną dideliu greičiu išvažiavęs į priešingos krypties juostą.
Prie „Toyota“ vairo sėdėjusiai moteriai rodant posūkį, iš paskos judėję vairuotojai pradėjo stabdyti, tačiau to nepadarė „Audi“ vairuotojas.
Teismuose buvo nuspręsta, kad J. Jankauskienė nepažeidė eismo taisyklių, nors prokuratūra ir ekspertai įtikinėjo priešingai.
J. Jankauskienė negalėjo nuspėti, kad kolonos pabaigoje važiuojantis „Audi“, tuo metu, kai visi joje buvę automobiliai pradėjo stabdyti ir mažinti greitį, staiga išvažiuos į priešpriešinę eismo juostą ir dideliu greičiu lenks net septynis automobilius.
Negalėdamas įsitikinti, kad nei vienas priekyje važiuojantis automobilis nerodo kairiojo posūkio signalo, J. Valašinas negalėjo net pradėti lenkimo manevro.
Keliuose lakstė ir po tragedijos
Po mergaitės žūties J.Valašinas nepasimokė, dėl greičio viršijimo policijai įkliuvęs net 6 kartus.
2017 metų vasario 28 dieną ir 2018 metų kovo 31 dieną jis padarė administracinius nusižengimus, viršydamas greitį nuo 10 iki 20 kilometrų per valandą.
2018 metų rugpjūčio 31 dieną verslininkas viršijo greitį 21 km per valandą, o 2019 metų balandžio 11 dieną – 42 km per valandą.
2020 metų balandžio 10-ąją greitis buvo viršytas 23 km, o tų pačių metų spalio 15 dieną – 21 kilometru per valandą.
