Siekdamas švelnesnės bausmės 60 metų vyras buvo sugalvojęs melagingą jo nusikaltimą paskatinusią versiją – neva bičiulis prasitarė jį mylintis ir pasiūlė atlikti lytinį aktą analiniu būdu.
Tuomet jis ir nesusivaldęs – į galvą ir kitas kūno vietas peiliu ir šakute draugui smūgiavo 65 kartus.
Nužudymo detalių neatsimena
Tragedija nutiko šiemet kovo 9-ąją sodininkų bendrijoje Juodpetrių kaime netoli Tauragės.
A.Vaičiulis teisme pasakojo, kad jam paskambino senas pažįstamas – abu kadaise gyveno viename name ir dirbo toje pačioje darbovietėje.
„Jis įsiprašė į namus, atsinešė litrą samanės ir pasiūlė išgerti. Pastarąjį kartą buvome susitikę gal prieš trejus metus autobusų stotyje. Šnekučiavomės apie darbus ir gėrėme.
Kaip jis buvo nužudytas, sunkiai beatsimenu. Grūmėmės, abu nukritome ant žemės. Kai nulūžo peilis, nuo stalo paėmiau šakutę. Neturiu supratimo, dėl ko susikibome, tai kaip iš fantazijos pasaulio. Nuėjau gulti, tiktai ryte supratau, kad jis virtuvėje guli negyvas, buvo daug kraujo. Uždengiau jį paklode. Buvau ištiktas šoko, nežinojau, ką daryti“, – pasakojo A.Vaičiulis.
Vyro pasigedo artimieji
Tuomet A.Vaičiulis išvažiavo į Tauragę degtinės. Paskui suvyniojo bičiulio palaikus į plėvelę neva kad žiurkės neapgraužtų ir išnešė į rūsį.
„Nežinau, kokia viso to priežastis. Tiek laiko galvojau – gal dėl kažko susiginčijome, gal dėl darbo“, – svarstė kaltinamasis.
Po kelių dienų pasigedusi brolio A.Vaičiuliui skambino nužudytojo sesuo, bet kaltininkas sakė nieko nežinantis. Moters sūnus organizavo dėdės paieškas, į kurias įsitraukė būrys savanorių, – iššukavo mišką aplink jo namus baimindamiesi, kad jis galėjo pakelti ranką prieš save.
Artimieji išsiaiškino, kad paskutinis žmogus, kuriam skambino dingęs vyras, buvo A.Vaičiulis. Tuomet policininkai atėjo į jo namus ir rado nužudytą žmogų.
Versiją girdėjo ir advokatas
Iš pradžių A.Vaičiulis negalėjo paaiškinti, kodėl jį ištiko toks žiaurumo priepuolis.
Po pusantro mėnesio po suėmimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus A.Vaičiulis parašė laišką – nuoširdų prisipažinimą tyrėjai.
Esą tokį jo elgesį išprovokavo ir beprotiškai įsiutino bičiulio prisipažinimas, kad šis jį myli ir pasiūlymas santykiauti analiniu būdu.
Tą patį jis sakė ir per apklausą dalyvaujant advokatui.
Tačiau teisme jis tokių žodžių nepatvirtino, neva per daug prisižiūrėjo filmų – protas susimaišė: „Gal kažkiek buvo, nesu tikras. Neapykantos dėl seksualinės orientacijos nebuvo, žinojau, kad jis normalus vyras.“
Neatmetama, kad tokią melagingą versiją A.Vaičiuliui padėjo sukurti tardymo izoliatoriaus senbuviai, – esą tai gali sumažinti bausmę.
Sužinojus, kad gali būti priešingai, kaltinamasis tokios versijos atsisakė. Mat už nužudymą galėjo būti paskirta maždaug 10 metų nelaisvės, o už nužudymą iš neapykantos dėl seksualinės orientacijos gresia 20 metų už grotų arba net laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Ant kūno mėlynių nerado
Teisme nužudytojo artimieji teigė nieko negirdėję apie tai, kad jis buvo homoseksualus. Nebuvo ir kitų patikimų šios versijos įrodymų, todėl ji buvo atmesta.
Teismo ekspertai ant įtariamojo kūno neaptiko jokių mėlynių ar įbrėžimų – vadinasi, auka jo nepuolė, gintis nereikėjo.
Teisme sakydamas paskutinį žodį A.Vaičiulis atsiprašė nužudytojo artimųjų ir prašė jam skirti kaip galima švelnesnę bausmę.
Mirusiojo sesuo ir sūnėnas pateikė neturtinės žalos ieškinius – iš viso jie sudarė 50 tūkst. eurų, tačiau teismas priteisė penkis kartus mažesnę sumą.
