Bylos duomenimis, 2023 metų gegužės mėnesį vienos akcinės bendrovės darbuotoja L.L. kreipėsi į Kauno teritorinės muitinės direktorių V.R. dėl tuo metu muitinėje sulaikytų įmonės prekių, jam pateikė reikalingus dokumentus ir paprašė pasidomėti tyrimo dėl sulaikytų prekių eiga. Vėliau, kai buvo gautas kompetentingos institucijos raštas, jog sulaikytoms prekėms neturi būti taikomos ribojimo priemonės, jos buvo grąžintos į L.L. atstovaujamą bendrovę.
Nors prekės buvo grąžintos, L.L. maždaug po mėnesio užsiregistravo susitikimui su Kauno teritorinės muitinės direktoriumi, kuris, suprasdamas, kad tuo metu nėra būtinų aptarti klausimų, įtarė, kad jam gali būti bandoma perduoti kyšį ir apie tai informavo Kauno apygardos prokuratūrą.
Įrodyta, jog 2023 m. rugpjūčio 10 d., būdama Kauno teritorinės muitinės direktoriaus kabinete, L.L. jam perdavė 500 eurų, įdėtų į knygą, kyšį. Vos išėjusi iš muitinės patalpų, moteris buvo sulaikyta.
Teismas pažymėjo, jog kaltinamoji neabejotinai suvokė, jog duodama grynųjų pinigų valstybės tarnautojui, taip atsidėkodama už teisėtų pareigų vykdymą, t.y. kad jos atstovaujamai įmonei priklausančių prekių sulaikymo procesas vyko sklandžiai ir nebuvo vilkinamas, suvokė, jog elgiasi neteisėtai ir kad tai laikoma ir vertinama kyšio davimu, net kai visa tai vyksta jau po to, kai norimas valstybės tarnautojo elgesys ar poelgis yra atliktas.
Aplinkybė, kad pinigai buvo duoti po visų procedūrų, kuriomis kaltinamoji buvo suinteresuota, atlikimo praėjus dviems mėnesiams, rodo, kad kaltinamoji siekė ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia.
2023 m. spalio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu L.L. pripažinta kalta dėl papirkimo. Teismas pritarė Kauno apygardos prokuratūros prokuroro siūlomai bausmei ir L.L. paskyrė galutinę 140 MGL (7 000 eurų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 18 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsiteisėjimo dienos.
