„Jis labai mylėjo savo vaikus, didžiavosi jų pasiekimais, o apie dukrą visada sakydavo: „Mano princesė.“ Tik gal ne visada sugebėdavo tą meilę jiems parodyti“, – Vilniaus apygardos teisme, kur dėl tėvo nužudymo teisiami jo sūnūs 20 metų Donatas ir 18 metų Domas, penktadienį kalbėjo K.Bogdevič.
Moteris patvirtino, jog tėvo ir sūnų santykiai buvo labai įtempti, o likus dviem dienoms iki žmogžudystės 49 metų T.Bareika grasino Domui, kad pakas jį po žeme.
„Jis sakė: aš tave padariau, aš tave ir užkasiu. Domas jam neliko skolingas, taip pat grasino, kad užkas, žarnas paleis“, – šių metų vasario 28-osios tėvo ir sūnaus pokalbį prisiminė nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta moteris.
Supyko dėl skelbimo
Pasak K.Bogdevič, konfliktas tarp tėvo ir sūnaus kilo dėl socialiniame tinkle „Facebook“ rasto skelbimo, kuriame buvo rašoma, kad išnuomojamos kavinės Trakuose „Karališkas sodas“ patalpos.Dalis šių patalpų priklausė T.Bareikai, o likusią dalį iš giminaitės Jadvygos Nedvickienės neseniai kaip dovaną buvo gavęs Domas.
„Jis iškart paskambino Domui, sako, ko išsidirbinėji? O Domas jam atrėžė, kad jei mokėsi mums po 3 tūkst. eurų kas mėnesį, galėsi dirbti. Po to jie vienas kitą iškeikė, vienas kitam grasino“, – sakė K.Bogdevič.
Buvo labai daug kraujo
Kad T.Bareika kovo 2-osios vakarą nužudytas Trakuose ir sudegintas nuosavoje mašinoje Užutrakyje, nukentėjusioji sakė sužinojusi tik kitos dienos rytą. Tai jai pasakė kavinės, kurioje ji kartu su T.Bareika dirbo, darbuotojai.
„Ryte atsikėliau, išleidau vaiką į mokyklą. Po 8 val. man paskambino darbuotoja Loreta ir paklausė, kur Tomas, nes kavinė užrakinta ir ji negali patekti į vidų. Paprašiau, kad pažiūrėtų, ar yra jo mikroautobusas. Nebuvo ir jo. Tuomet liepiau jai atvažiuoti pas mane ir pasiimti raktą. Ji taip ir padarė“, – prisiminė K.Bogdevič.
Nukentėjusiosios teigimu, po 40 minučių ji vėl sulaukė Loretos skambučio. Šįkart moteris jai pasakė, kad Tomas nužudytas.
Netrukus ir pati K.Bogdevič jau buvo kavinėje. Ten jau sukiojosi ir policijos pareigūnai.
Moteris tikino, kad į rūsį, kuriame sūnūs susidorojo su tėvu, net neišdrįso įeiti. Ji tik iš tolo matė, kad patalpoje yra daug kraujo, ant grindų mėtėsi kruvina T.Bareikos kepurė ir jo raktai.
Per laidotuves juokėsi
Kad tėvą nužudyti galėjo Domas su Donatu, moteris neįtarė. Ji su T.Bareikos vaikais dar buvo susitikusi kovo 5-ąją, taip pat matėsi per Tomo laidotuves.
„Sekmadienį jie atvažiavo aptarti reikalų, kaip toliau dirbsime, kaip toliau gyvensime. Kavinėje jie gėrė arbatą, mačiau, kad jų rankos dreba, jie dėl kažko labai jaudinosi“, – liudijo K.Bogdevič.
Vis dėlto, anot moters, neatrodė, kad vaikai labai išgyvena dėl tėvo mirties. „Mes per laidotuves verkėme, o jie juokėsi“, – kalbėjo K.Bogdevič ir prisiminė per laidotuves ištartą Domo frazę: „Nieko nepadarysi, toks gyvenimas.“
Už darbą nemokėjo
K.Bogdevič teigimu, ji su T.Bareika pradėjo bendrauti iškart po Domo gimimo, kai vaikų motina Janina išvyko gyventi į Vilnių.
Iš pradžių ji išsivežė visus tris vaikus, bet vėliau T.Bareika juos pasiėmė gyventi pas save. Janina esą tam neprieštaravo ir du tris kartus per savaitę atvažiuodavo į Trakus susitikti su savo atžalomis.
„Mama nuteikinėjo juos prieš tėvą, liepdavo jo neklausyti, tačiau kai tik mama išvažiuodavo, vėl viskas būdavo gerai“, – sakė K.Bogdevič.
Kai vaikai paaugo, T.Bareika juos pradėjo pratinti prie darbo.
Nors atlyginimo už tai jis jiems nemokėjo, tačiau, pasak K.Bogdevič, Tomo atžalos ir taip viskuo buvo aprūpintos.
„Jis sakydavo, kad tai yra šeimos verslas, todėl dirbti turi visi. Vėliau jis visą verslą planavo perleisti vaikams“, – kalbėjo K.Bogdevič ir patvirtino, kad kartais, kai vaikai neklausydavo ir nenorėdavo dirbti, jis jiems būdavo griežtas, galėjo juos papurtyti, pavadinti „beždžionėmis ar debiloidais“, bet niekas į jo žodžius seniai nekreipė dėmesio, nes toks žodynas buvo neatsiejama T.Bareikos kalbėjimo maniera. .
Prisimena griežtas bausmes
Dėl tėvo nužudymo teisiami broliai teigia, kad iš tėvo sulaukdavo ir griežtesnių bausmių. Kartą jis juos įsisodino į automobilį ir nuvežė į Semeliškes.
Ten liepė išlipti iš automobilio, įteikė kiekvienam po kuprinę, kurioje buvo po 20 kilogramų bulvių, ir liepė 18 kilometrų namo sugrįžti pėsčiomis. Tuomet Donatui buvo 13-a, o Domui – 11 metų.
K.Bogdevič šioje byloje broliams Bareikoms yra pareiškusi 76 tūkst. eurų ieškinį. Dar 80 tūkst. eurų ji prašo priteisti jos ir T.Bareikos dukrai.
