Taksi karaliumi pramintas verslininkas sukurpė gudrią schemą: teismas paskelbė verdiktą

2023 m. spalio 13 d. 15:20
Prireikė kone trejų metų, kad būtų išnagrinėta panevėžiečio verslininko Gintaro Zarankos byla. Tyrėjai įtarė, kad jis bandė nuslėpti dideles pinigų sumas, tačiau teisme jos gerokai sumažėjo.
Daugiau nuotraukų (1)
Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį vadinamojoje juodosios buhalterijos byloje.
Keturios taksi bendrovės „Sezamas“, „Sezamas plius“, „Sezamas taksi“, „Aukštaitijos taksi“, verslininkas G.Zaranka, dvi buhalterės Laima Mikulevičienė ir Ona Siaurienė turės kaip reikiant patuštinti pinigines. Visiems paskirtos solidžios baudos.
Gerokai pakratys pinigines
Už apgaulingą apskaitos tvarkymą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą ir neteisėtą šovinių laikymą G.Zarankai skirta 20 tūkst. eurų bauda. Ją teismas nurodė sumokėti per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo G.Zaranką teismas išteisino.
L.Mikulevičienei buvo paskirta 7,5 tūkst. eurų, O.Siaurienei – 9 tūkst. eurų bauda. Pastarajai teismas baudą nurodė sumokėti per pusmetį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. L.Mikulevičienė su valstybe turės atsiskaityti per vienus metus.
Bendrovei „Sezamas“ paskirta 10 tūkst. eurų bauda, o „Sezamas taksi“, „Sezamas plius“ ir „Aukštaitijos taksi“ sulaukė po 12,5 tūkst. eurų baudų.
„Sodrai“ iš bendrovių priteista per 6 tūkst. eurų, Valstybinei mokesčių inspekcijai – beveik 22 tūkst. eurų.
Bandė išvengti mokesčio
Išklausyti nuosprendžio atvyko vienintelė L.Mikulevičienė.
Tyrėjai įtarė, kad buvo nuslėpta beveik 230 tūkst. eurų mokesčių, bet išnagrinėjus bylą ši suma sumažėjo perpus – beveik iki 94 tūkst. eurų.
Teisėjas pabrėžė, kad visas taksi bendroves kontroliavo G.Zaranka. Buhalterinę apskaitą tvarkė dvi buhalterės.
Bylos duomenimis, nusikaltimai padaryti 2016–2018 m.
Tyrėjai išsiaiškino, kad verslininkas įsteigė kelias taksi paslaugas teikiančias įmones labai panašiais pavadinimais.
Telefono numeris iškviesti bet kurios iš šių bendrovių taksi buvo skelbiamas vienas.
Taksi dispečerės aptarnavo visas bendroves.
Įsteigus kelias įmones buvo siekiama vieno tikslo – buhalterinėje apskaitoje parodyti mažesnę nei realybėje apyvartą, kad bendrovės netaptų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojomis.
Visų taksi bendrovių gaunamos pajamos buvo paskirstomos taip, kad neviršytų 45 tūkst. eurų per metus, nes nuo šios sumos jau būtų privaloma mokėti PVM.
Namuose rado ir šovinių
Tyrėjai surinko duomenų, kad iš vairuotojų buvo reikalaujama neišduoti kvitų taksi klientams, taip pat nurodoma, kokios įmonės vardu ir kokiai sumai jie turi pateikti kvitus. Tokiu būdu ne visos taksistų suneštos įplaukos, mokestis už radijo stotelių nuomą ir kitos pajamos būdavo įtraukiamos į bendrovių apskaitą.
Naudojant tokią schemą oficiali bendrovių buhalterinė apskaita buvo klastojama ir sumokami mažesni mokesčiai.
G.Zaranka ir abi buhalterės buvo kaltinti apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimu.
Per kratą G.Zarankos namuose buvo rasta ne tik per 40 tūkst. eurų grynaisiais, bet ir neteisėtai laikomi 15 šovinių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.