Replėmis, grąžtu ir kitais tikrais staliaus įrankiais, taip pat pedikiūro įnagiu, nagų šlifavimo aparatu žmones „gydydavęs“ šundaktaris paskutinei savo aukai, 86 metų senolei, privalės atlyginti 2 tūkst. eurų dydžio neturtinę bei 1,5 tūkst. eurų turtinę žalą.
Šiai pensininkei A. Girsas cementavimo procedūrą atliko ant atvirų dantų šaknų – pensininkė patyrė dideles kančias, nes nuskausminamieji, leisti ne į dantenas, o į lūpas, nesuveikdavo. Siaubingą broką vėliau teko taisyti profesionaliems medikams.
Teisingumas smarkiai šlubuoja
Teismo sprendimu apsimetėliui uždrausta laikyti daiktus, susijusius su dantų taisymu.
Panašūs įpareigojimai A. Girsui būdavo skiriami ir ankstesniuose dvejuose nuosprendžiuose, tačiau rezultatai nebuvo efektyvūs: iš niekur nedirbančio, turto savo vardu neturinčio apsišaukėlio žala iki šiol neatlyginta, įrankius dantų taisymui, tarp jų ir tokius, kurie visiškai nesusiję jis gaudavo naujus, nukentėjusiųjų sąrašas ilgėdavo, ir tai tęsiasi daugiau nei dešimtmetį.
Prokuratūra, nesiūliusi kauniečio realiai įkalinti, atsižvelgė į jo sveikatos būklę – į teismo posėdžius A. Girsas ateidavo su ramentais. Tiesa, pašlijusi sveikata nesutrukdė jam daryti naujų nusikaltimų.
Paskutinėje byloje teisme liudijusi profesionali odontologijos specialistė neslėpė pasibaisėjimo apsišaukėlio įrankiais ir prasta jo darbų kokybe, atliekant dantų protezavimą minėtai pensininkei.
Dantys lūždavo, pūliuodavo, trupėdavo
A.Girsas anksčiau dukart buvo teistas už neteisėtą vertimąsi komercine, finansine ir profesine veikla, Jam būdavo skiriamos švelnios bausmės, lygtinumas arba laisvės apribojimas.
Iš viso nuo apsišaukėlio odontologo pirmose dvejose bylose nukentėjo daugiau nei 20 žmonių, kuriems teismai įpareigojo atlyginti bendrą beveik 40 tūkst. eurų žalą.
Patiklių gyventojų jis ieškojo maždaug nuo 2009 metų, dėdamas į laikraščius skelbimus apie neva nebrangiai kainuojančias odontologines paslaugas. Dažniausiai atsiliepdavo pigios kainos suvilioti pensinio amžiaus žmonės, vėliau turėdavę ne tik papildomai mokėti už šarlatano broko taisymą, bet ir patirdavę didžiulius skausmus.
Po vizitų pas apgaviką jie skundėsi dantų lūžimu, pūliavimu, trupėjimu, veido tinimu ir nepakeliamu skausmu.
Pasakojimai – kaip iš siaubo filmo
Ankstesnėse bylose šokiruojančių faktų buvo ne mažiau nei dabartinėje.
Klientai buvo „gydomi“ tikru grąžtu, replėmis, nagų šlifavimo aparatu. Kad nenualptų iš skausmo, jiems būdavo leidžiami skausmą malšinantys vaistai.
Kaip jis tikrindavo dantis, sveiki jie ar ne? A. Girsas dėstė padaužydavęs per juos savo įrankiu: „Jei pacientas atšokdavo, vadinasi, dantis sugedęs“.
Pasak nukentėjusiųjų, dantys būdavo klijuojami acetoniniais klijais.
„Grąžtas veikė labai garsiai ir buvo visiškai nepanašus į tuos, kuriuos naudoja kiti dantų gydytojai. Tuo metu skausmą šiaip ne taip ištvėriau, bet jeigu reikėtų viską pakartoti, tikrai nebeiškęsčiau“, – portalui lrytas.lt anksčiau pasakojo nukentėjusiųjų Leonas G., atidavęs apsišaukėliui už dantų protezavimą visas savo santaupas.
Stebėdavo, kaip dirba tėvas
Stalius pagal profesiją A.Girsas jaunystėje atidžiai stebėdavo, kaip dirbdavo jo tėvas – latvių tautybės profesionalus dantų technikas.
Sūnus laikui bėgant pamanė, jog žinių jam pakanka ir pats galėtų gydyti dantis, ėmė skelbtis spaudoje.
A.Girsas iš pradžių priimdavo patiklius žmones savo ir savo dukters butuose Kaune, Dainavos rajone, odontologijos kabineto nė kiek neprimenančioje namų aplinkoje, neišduodamas jiems čekių, prisistatydamas tiktai vardu.
Manoma, jog vėliau, mėtydamas pėdas, pas trečios bylos auką jis pats atvykdavo BMW, kuris oficialiai priklauso jo pažįstamai moteriai.
