Nuteistajam už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą bei palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, teismas skyrė 22 tūkstančių 500 Eur (450 MGL) dydžio baudą.
Smarkiai apdegusio ir neįgaliu likusio 56 metų kuršėniškio pateiktas ieškinys žalai atlyginti patenkintas iš dalies – priteista 30 tūkstančių 300 eurų kompensacija.
Smarkiai apdegusio ir neįgaliu likusio 56 metų kuršėniškio pateiktas ieškinys žalai atlyginti patenkintas iš dalies – priteista 30 tūkstančių 300 eurų kompensacija.
Teisėjai pakako įrodymų
„Nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu apdegė vyras, kilo dėl kaltinamojo R.Pranckaičio neatsargių veiksmų, pažeidus darbų saugos reikalavimus, – sakė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė. – Kaltinamasis, pats sukėlęs nukentėjusiajam pavojingą būseną, būdamas darbdavys ir privalėdamas suteikti darbuotojui pirmąją pagalbą, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, ir galėdamas tai padaryti, to nepadarė, tačiau parvežė nukentėjusįjį į namus ir jį paliko.“
Anot teisėjos A. Karpytės, kaltinamasis nukentėjusįjį paliko be pagalbos tyčia. Bendrovės vadovo ilgalaikė darbinė ir gyvenimiškoji patirtis rodo, kad jis privalėjo suprasti ir suprato, jog nukentėjusiojo gyvybei gali grėsti pavojus.
Nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – nudegė 35 proc. kūno paviršiaus, o žaizdoms išgijus apie penktadalis kūno liko padengtas randų. Ekspertai patvirtino, kad vyriškis neteko 35 proc. darbingumo.
Po nelaimės parvežė namo
Nelaimė įvyko 2020 m. balandžio 8 d. bendrovės „Simas“ teritorijoje. Tądien R.Pranckaitis kartu su pavaldiniu bandė iš ardomo sunkvežimio degalų bako išpilti kuro likučius.
Įmonės vadovas kampiniu šlifuokliu pjovė talpyklos kampą, o pavaldinys stovėjo ties atidaryta bako anga. Nuaidėjus sprogimui, darbininkas virto fakelu – ugnis apėmė visus drabužius. Vyriškis raitėsi ant žemės, jo drabužius bandė užgesinti vadovas, bet išsigelbėti pavyko tik įšokus į statinę su vandeniu.
Nelaimėlis kentė didžiulį skausmą, negalėjo pats nusimauti apdegusių batų, apsivilkti drabužių. Jis ant smarkiai apdegusio nuogo kūno tik užsimetė striukę ir taip buvo parvežtas į namus. Tai, kad nukentėjusiojo gyvybei grėsė pavojus, patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvados.
Kaltę vertė pavaldiniui
Kaltinamasis R.Pranckaitis kaltę neigė: tikino, kad jokių darbų kartu su nukentėjusiuoju bendrovės patalpose neatliko – kuro iš bako nepylė, kampiniu šlifuokliu kuro bako nepjovė, nukentėjusįjį pamatė jau degantį ir jį gesino.
Teisiamasis pateikė įvairių išgalvotų versijų, kaip galėję užsidegti nukentėjusiojo drabužiai. Pasak R. Pranckaičio, jis jokių darbų saugos ar priešgaisrinės saugos taisyklių nepažeidė, o sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas kilo ne dėl jo kaltės.
Pasak verslininko, pavaldiniui buvo išduoti specialūs karščiui ir ugniai atsparūs drabužiai, tik vyras pats jų nevilkėjo. Taip pat jis teisinosi, kad nukentėjusiojo be pagalbos nepaliko, nes pavaldinys esą pats prašė nekviesti greitosios medicinos pagalbos, o jį parvežti į namus, ką kaltinamasis ir padaręs.
Kuršėniškis sakė, kad išvažiavo atvežti vaistų, tačiau jų perduoti nepavyko, nes nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.
Greitąją iškvietė kaimynai
Teismas konstatavo, kad minėtus kaltinamojo R. Pranckaičio teiginius paneigė nukentėjusiojo parodymai.
Vyras sakė, kad dirbo įmonės patalpose, vykdė darbdavio nurodymus, kartu su kaltinamuoju pylė iš sunkvežimio kuro bako degalus, o jo rūbai užsidegė nuo sprogimo.
Drabužių likusius nusiplėšusiam vyrui apdegusius ir apsilydžiusius batus nusiauti padėjo įmonės vadovas. Nukentėjusysis pripažino, kad darbdavys klausė, ar kviesti greitąją medicinos pagalbą. Nenorėdamas pakenkti darbdaviui jis greitosios pagalbos atsisakė, o tada jį verslininkas parvežė į namus.
Skausmas buvo nepakeliamas, todėl drobule apsigaubęs nelaimėlis nubėgo pas kaimynus ir ėmė šauktis pagalbos, nes jo telefonas sudegė per nelaimę.
Darbo drabužių neturėjo
Atvykus greitosios medikams, kuršėniškis pamelavo, kad apdegė sprogus benzininio pjūklo bakeliui, tačiau vėliau apklausiamas nurodė teisingas įvykio aplinkybes.
Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jokie ugniai atsparūs darbiniai rūbai jam nebuvo išduoti. Šie parodymai patvirtinami liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Bendrovės patalpose jokių apdegusių rūbų, batų, nukentėjusiojo telefono, kitų buvusio gaisro pėdsakų nerasta. Nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta jokių apdegusių drabužių.
Tai patvirtina, kad įvykio vieta buvo sutvarkyta ir pašalinti visi galimi pėdsakai. Šie faktai patvirtino nukentėjusiojo parodymus ir paneigė kaltinamojo versiją.
Nuosprendį dar gali skųsti
Be to, teismas konstatavo, kad kaltinamasis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam buvo išduoti specialūs, ugniai atsparūs rūbai. Todėl teismas nusprendė vadovautis nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtino kiti įrodymai, o teisiamojo R. Pranckaičio teiginius įvertina kaip gynybinę poziciją.
Teismo paskirtą baudą valstybei verslininkas įpareigotas sumokėti per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacinės instancijos teismui.
