Subliuškusi korupcijos byla: meras įžvelgė piktnaudžiavimą, o teismas – padėką

Baudžiamąją bylą dėl nusikalstamo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos nagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas.

Po išteisinamojo nuosprendžio 44 metų I.Tamašauskienė iš posėdžių salės išėjo iškelta galva – prokurorų jai reikšti kaltinimai subliūško.

Moteris ne tiktai lengviau atsikvėpė, bet ir stebėjosi teisėsaugos veikla, ikiteisminio tyrimo procesą įvertinusi kaip politinį susidorojimą.

Išteisinta moteris dėl visų savo bėdų labiausiai kaltino Klaipėdos rajono merą Bronių Markauską, kurio įsakymu buvo atleista iš bibliotekos direktorės pareigų.

„Nebuvo mano kaltės įrodymų, byla dėl tariamo premijų pasisavinimo sukurpta iš apkalbų, prielaidų, melų, spėlionių, nepatvirtintos informacijos, juodraščių.

Neužteko to, kad jau buvau atleista iš pareigų.

Prieš savivaldybių rinkimus užkurtas „korupcijos skandalas“ buvo naudingas mero postą siekusiam išsaugoti B.Markauskui“, – po išteisinamojo nuosprendžio tiesiai rėžė I.Tamašauskienė.

I.Tamašauskienė kaltinta tuo, kad prieš dvejus metus, pasinaudodama savo pareigomis ir įgaliojimais, paskatino tris bibliotekininkes – skyrė joms didesnes, nei priklauso, premijas. O paskui viena pavaldinė, neva kitos įkalbėta, sutiko dalį gautos išmokos perduoti direktorei, nes ji pati, kaip įstaigos vadovė, negalėjo pretenduoti į tokias premijas.

Valstybės kaltinimą reiškęs Klaipėdos apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Jevgenijus Michailovskis prašė I.Tamašauskienę pripažinti kalta dėl tarnybos įgaliojimų viršijimo, piktnaudžiavimo, kultūros įstaigos ir savivaldybės vardo diskreditavimo.

Tačiau Klaipėdos apygardos teisėja Daiva Jazbutienė nusprendė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir prokurorų pastebėti I.Tamašauskienės „neteisėti susitarimai“ dėl esą tyčia padidintų premijų pavaldinėms siekiant dalį pinigų įsidėti į savo kišenę tebuvo muilo burbulas.

I.Tamašauskienės veikloje neįžvelgus nusikaltimų požymių buvo atmestas ir Klaipėdos rajono savivaldybės civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo. Išteisintajai iš valstybės priteista 3392 eurai teisminio proceso išlaidoms apmokėti.

Gandai apie esą nesąžiningą premijavimą bibliotekoje pasklido po to, kai I.Tamašauskienė jau buvo atšaukta iš direktorės posto kaip praradusi darbdavių atstovo rajono mero B.Markausko pasitikėjimą.

Jos pareigas perėmusi pavaduotoja Aurelija Butkutė-Norkevičienė tuo laikotarpiu bibliotekoje dar nedirbo, nieko nežinojo, todėl suskato aiškintis, ar taip buvo iš tikrųjų.

„Paprašiau parodyti dokumentus, personalo specialistė man pasakė, kad buvo pirmasis įsakymas, kuriuo I.Tamašauskienė pati sau pasiskyrė premiją. Po to jai paaiškinta, kad to daryti negalima. Tada kitu įsakymu premijų suma paskirstyta trims darbuotojoms – išmokos gerokai padidintos. Ankstesnis dokumentas sunaikintas“, – teisme liudijo A.Butkutė-Norkevičienė.

Bibliotekoje puse etato dirbusiai buhalterei Ilonai Dotienei premija tą kartą buvo padidinta nuo 546 iki 846 eurų, Metodinio skyriaus vedėjai Laimai Damulienei – nuo 876 iki 1118 eurų, vyriausiajai metodininkei Jūratei Tilvikienei – nuo 808 iki 1048 eurų.

Susidomėjusi gandais apie tokias I.Tamašauskienės įsakymu neva neteisėtai skirtas premijas A.Butkutė-Norkevičienė atskleidė daugiau detalių - J.Tilvikienė esą sakiusi, kad L.Damulienė paprašė iš jos asmeninės banko sąskaitos išgryninti ir perduoti dalį premijos – 240 eurų.

Paklususi savo tiesioginės viršininkės prašymui J.Tilvikienė sužinojo, kad ne ji viena tokia supratinga – L.Damulienė jai pranešė, jog ką tik taip pasielgusi ir buhalterė I.Dotienė.

A.Butkutė-Norkevičienė apie įtartinus pavaldinių santykius informavo bibliotekos steigėją – rajono savivaldybės administraciją. Laikinoji vadovė teigė, jog L.Damulienė ir J.Tilvikienė esą žinojusios, kad išgryninti pinigai skirti ankstesnei direktorei I.Tamašauskienei.

Klaipėdos rajono savivaldybė sujudo – A.Butkutės-Norkevičienės pranešime įžvelgęs galimos korupcijos bibliotekoje apraiškų meras B.Markauskas kreipėsi į STT.

Tyrėjai iš pradžių neatmetė tikimybės, kad I.Tamašauskienė galėjusi piktnaudžiauti tarnyba – skirti darbuotojoms didesnes, nei numatyta skatinimo projekte, premijas, įkalbėti gavėjas dalį jų (daugiau kaip 500 eurų) perduoti direktorei.

Kiek vėliau, vertinant prieštaringus bibliotekininkų parodymus, tyrimas nutrauktas. Tačiau savivaldybei apskundus STT sprendimą tyrimas dėl galimos korupcijos bibliotekoje atnaujintas.

Kai medžiaga buvo perduota apygardos teismui, I.Tamašauskienę, kuri tuo metu bylinėjosi dėl, jos manymu, neteisėto B.Markausko sprendimo atleisti ją iš pareigų, prislėgė kaltinimai.

STT pareigūnų kviečiama į apklausą J.Tilvikienė apie tai informavo ir L.Damulienę – ją įspėjo nemeluosianti, atskleisianti viską, ką žino apie premijų reikalus.

„L.Damulienė man dar pasakė, kad niekas nieko neįrodys, prašė pasigailėti I.Dotienės, man nurodžiusios, kokią premijos sumą išgryninti ir atiduoti. Nežinau, kodėl užjautė buhalterę - ji turėjo pasirašinėti visus dokumentus?“, - viršininkės kalbas teisme prisiminė J.Tilvikienė.

Teisme J.Tilvikienė patvirtino savo parodymus: „L.Damulienė kalbėjo, jog I.Tamašauskienė visiems skiria premijas, o pati jos negauna, klausė, ar galima pervesti pinigus į mano saskaitą. Supratau, kad dalį premijos turiu grąžinti. Neįtardama nieko bloga sutikau.

Paprašyta išgryninti dalį gautos premijos I.Tamašauskienei, nepagalvojau, kad čia kokia nors afera. Girdėjau, kad bibliotekoje ir anksčiau pinigai taip buvo renkami maisto produktams sąskrydžiuose pirkti. Apie sunaikintus įsakymus nieko nežinojau“.

Liudytoja L.Damulienė teisme kalbėjo kitaip: „I.Dotienė manęs paprašė nupirkti dovanų kuponą I.Tamašauskienei, pasveikinti ją su gimtadieniu: šimtas eurų SPA procedūroms, o likusieji – gėlėms“.

Tyrėjų supažindinta su elektroninio susirašinėjimo duomenimis L.Damulienei iš pradžių nurodė prisidėjusi prie pirminio premijų skyrimo sąrašo sudarymo, perdavusi I.Tamašauskienei savus 150 eurų ir kitoms bibliotekininkėms siūliusi taip daryti – atiduoti dalį gautų premijų direktorei.

Moteris aiškino taip pasielgusi iš gailesčio, kad kitiems darbuotojams premijas skirsčiusi I.Tamašauskienė pati liko be jos. Paskui sakė, kad pinigų nerinkusi, galbūt nekvalifikuotai nurodžiusi aplinkybes, tyrėjai ne taip suprato, apklausos protokolą pasirašė jo neperskaičiusi - pamiršo pasiimti akinius.

L.Damulienė dovanų kupono taip ir nenupirko, o bandė perduoti pinigus I.Tamašauskienei į rankas, bet ši jų nepriėmė - dėl to abi net susipyko. Tuomet moteris sugalvojo kitą padėkos planą.

„Tuos pinigus slapčia įkišau direktorei į palto kišenę. Negaliu pasakyti, ar ten buvo 150 eurų – I.Dotienės perduotų pinigų neskaičiavau, savų nedaviau“, - kalbėjo L.Damulienė.

L.Damulienei perduotų pinigų paskirtį įvardijo ir I.Dotienė – pasveikinti I.Tamašauskienę su gimtadieniu. Jos dovana turėjo būti atskira, nors per apklausas minėta kažkokia bendra padėka bibliotekos vadovei.

Buhalterė I.Dotienė laikinai dirbo puse etato, nors krūvis buvo didesnis. Savosios premijos dalies direktorei ji pati neįteikė, tik pasiteiravo, kaip bibliotekos kolektyvas pažymi šventes.

„L.Damulienė užsiminė, kad yra fondas, renkami pinigai darbuotojams sveikinti. Ketino kažkur vykti, nieko bloga nemanydama perdavau jai šimtą eurų, paprašiau nupirkti dovaną, pasveikinti I.Tamašauskienę ir mano vardu. Sakė gražiai pasveikinusi direktorę”, - kalbėjo I.Dotienė.

Po kelių dienų I.Tamašauskienė savo palto kišenėje apčiuopė daugiau kaip 100 eurų, nežinia kaip ten atsiradusių, sumojo, kieno tai darbas, bandė radinį grąžinti L.Damulienei, bet ši ramino vadovę – esą nieko čia bloga, tai jos dovana, siūlė pinigais naudotis kaip tik nori.

„Nenorėjau su ja stumdytis. Pasakiau, kad verčiau padaryti kažką gera bibliotekai - už tuos pinigus restauruoti ir įrėminti paveikslai, nupirkta dažų patalpų remontui“, - pasakojo I.Tamašauskienė.

Direktorę su gimtadieniu dviprasmiškai sveikinusi L.Damulienė, iš pradžių kalbėjo, kad 150 eurų jai davusi "iš gailesčio", o vėliau išsižadėjo savo žodžių – tai esą buvo „emocijų proveržis, nesusikalbėjimas“.

Ne kartą savo parodymus keitusios L.Damulienės galutinė versija teisme buvo tokia: „Tie pinigai buvo padėkos dovana nesakant nuo ko. Nežinau, kodėl I.Dotienė pati nepasveikino I.Tamašauskienės.

Direktorė manęs neprašė tarpininkauti išgryninant gautas premijas, neprašiau pinigų iš J.Tilvikienės“.

Per akistatas parodymus keitė ir I.Dotienė – nurodė, kad L.Damulienei perduoti 150 eurų buvo ne iš premijos nugnybta dalis, o jos asmeninė dovana I.Tamašauskienei gimtadienio proga.

Laimėjusi savivaldybės konkursą I.Tamašauskienė tik tris mėnesius vadovavo bibliotekai, dar nebuvo gerai susipažinusi su įstaigos struktūra, nežinojo visų materialinio skatinimo procedūrų subtilybių. Kam skirti premijas - direktorės prerogatyva.

Metų pabaigoje bibliotekos kasoje likusį pinigų likutį direktorė nusprendė skirti darbuotojų premijoms už papildomą darbo kūvį, įgyvendinamus projektus. Pirmasis sprendimas visiems padalyti po lygiai nebuvo teisingas – premijos skiriamos tik labiausiai jų nusipelniusiems.

Kaltinamoji ir neneigė, jog kartu su L.Damuliene rengdama pirminį įsakymo projektą 950 eurų premiją užrašiusi ir sau. Bet sužinojusi, kad ją gali paskatinti tik meras, iškart pasitaisė - parengė kitą teisingą dokumentą. Premijos  padalytos trims bibliotekininkėms.

„Klaidingo įsakymo nepasirašiau, pati savęs nepremijavau, stengiausi būti teisinga visiems, su pavaldiniais jokių kalbų apie kažkokį atlygį nebuvo. Viena premija viršyta 100 eurų, bet to nepastebėjo ir buhalterė. Nemanau, kad tai – baudžiamasis nusikaltimas“, - teisme kalbėjo buvusi vadovė.

I.Tamašauskienė neatmeta, jog A.Butkutė-Norkevičienė, tuo metu buvusi jos pavaduotoja, po kurio laiko galbūt karjeros sumetimais pati sukurpė kokio nors nepatikrinto elektroninio dokumento kopiją ir nusiuntė savivaldybei.

I.Tamašauskienė pernai rugpjūtį atleista iš bibliotekos vadovo pareigų. Nemalonią žinią jai pranešė bendradarbė, perskaičiusi pranešimą rajono savivaldybės interneto svetainėje.

„Buvau priblokšta - šiais laikais per feisbuką niekas iš darbo neatleidinėja. B.Markauskas telefonu neatsiliepė, žinute atsakė negalintis kalbėti.

Maniau, jog tai kažkoks nevykęs pokštas, bet savivaldybės darbuotojai patvirtino, kad tikrai esu atšaukta iš pareigų“, – pasakojo I.Tamašauskienė.

Vėliau nurodyta ir jod atleidimo iš darbo priežastis – kai kurių bibliotekininkų skundas Klaipėdos rajono savivaldybei dėl nederamo bibliotekos vadovės elgesio su darbuotojais – mobingo.

Jo turinys viešai neatskleistas, tik pažymėta, kad informacija yra jautri, autoriai nori likti šešėlyje. Savivaldybė I.Tamašauskienės nekvietusi pasiaiškinti siekdama sukurti saugią aplinką bibliotekoje – to esą prašę ir darbuotojai.

I.Tamašauskienei toks skundas buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus: „Darbovietėje jokių konfliktų nebuvo, nuobaudų nereiškiau.

Kaip man gintis, kai niekas nesiaiškina, neklausia, kuo pagrįsti kaltinimai, – ar ten objektyvūs faktai, ar pramanai?“.

Direktorė atleista iš pareigų ir dėl to, kad esą neteisėtai naudojosi bibliotekai skirtu tarnybiniu automobiliu – važinėjo juo po darbo, laikė prie savo namų, kuriuos nuo bibliotekos Gargžduose skiria 20 kilometrų.

I.Tamašauskienės atleidimu iš pareigų domėjosi ir rajono politikai.

B.Markauskas į vieno rajono tarybos nario klausimą, kodėl nebuvo sudaryta komisija, atsakė paprastai: „Būsi meras, galėsi spręsti. Jeigu įstaigos vadovas netenka pasitikėjimo, aš turiu tokią teisę, ja ir pasinaudojau.“

Įsakymą dėl atleidimo I.Tamašauskienė apskundė administraciniam teismui, bet bylos nelaimėjo – merai gali atšaukti iš pareigų savivaldybės įstaigų vadovus, kuriais nepasitiki, net ir netirdami jų kaltės įrodymų.

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje I.Tamašauskienės byloje dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba liudijo ir B.Markauskas: „Man pranešta, kad bibliotekos vadovė siekė jai nepriklausančios premijos, buvo įspėta, kad to negalima daryti.

O bibliotekininkėms išmokėtos premijos galimai išgrynintos, tam tikros sumos grąžintos direktorei.“

Tuo metu I.Tamašauskienę jau atleidęs iš pareigų kaip praradusią pasitikėjimą meras B.Markauskas pažymėjo jautęs pareigą pranešti STT apie tai, ką sužinojo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teime tardama paskutinįjį žodį kaltinamoji tvirtino nepadariusi jokių nusikaltimų: „Nieko nekursčiau, sąžiningai vertinau pavaldinius, neprašiau iš jų dalies premijų, buvau apšmeižta visomis prasmėmis, man pareikšti kaltinimai – absurdas“.

Išklausiusius teisminio proceso dalyvių, mero B.Markausko, savivaldybės įslaptintų informatorių, kitų liudytojų kalbas, STT tyrėjų ir valstybės vardu kaltinimus I.Tamašauskienei reiškusių prokurorų išvados nepatvirtintos.

Konstatuota, jog nepašalintos abejonės, kad premijas gavusios bibliotekininkės vėliau pačios nutarė jų dalį perduoti I.Tamašauskienei kaip kažkokią padėkos dovaną, o ne iš anksto įkalbėtos kažkiek pinigų sugrąžinti jos naudai.

„Liudytojos nepatvirtino I.Tamašauskienei inkriminuoto nusikalstamo iniciatyvumo, susitarimų, organizavimo siekiant gauti dalį kitų darbuotojų premijų. Nėra duomenų, kad skatindama pavaldinius ji siekė pasipelnyti- tikėjosi atlygio. Dėl įrodymų trūkumo visos abejonės - kaltinamosios naudai“, - pažymėta išteisinamajame nuosprendyje.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ir pati kaltinamoji nebuvo apdairi - I.Tamašauskienės veiksmai priimant kaip dovaną L.Damulienės turėtus, o paskui jos palto kišenę slapčia įspraustus 150 eurų yra „nesuderinami su valstybės tarnautojų statusu, nesvarbu, kaip tie pinigai buvo išleisti“.

Valstybės tarnautojo vardą sumenkinę arba pažeminę piktnaudžiavimo tarnyba faktai ne visada sietini su padaryta didele žala. I.Tamašauskienė šiuo atveju nepažeidė kitų fizinių ir juridinių asmenų teisių, dėl jos veiksmų bibliotekos prestižas visuomenės akyse smarkiai nukentėjo.

„Vienkartinio pobūdžio veikla, kuria pažeminamas valstybės tarnautojo vardas, nėra reikšminga, jeigu nesukeliamos nepataisomos ir pavojingos pasekmės. Dėl nepasitikėjimo I.Tamašauskienė jau buvo atleista iš bibliotekos vadovės pareigų“, - nuosprendžio motyvus komentavo teisėja D.Jazbutienė.

Ieškinio dėl žalos, siejamos su I.Tamašauskienės tarnybine veikla, teismas nenagrinėjo, tik pažymėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pati gali siekti atlygio civilinio proceso tvarka.

Kaltinamąją išteisinęs apygardos teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas aukštesnei instancijai.

I.Tamašauskienė jai iškeltą baudžiamąją bylą pavadino politiniu susidorojimu: „Laimėjau savivaldybės konkursą, sudariau penkerių metų darbo sutartį, bet praradau pasitikėjimą po to, kai mano sutuoktinis Vytautas Tamašauskas nusprendė kandidatuoti į Klaipėdos rajono mero postą.

Tai labiausiai supykdė dar vienos mero kadencijos siekusį Valstiečių ir žaliųjų partijos atstovą B.Markauską - įžvelgė dar vieną  konkurentą, todėl reikėjo regzti intrigas, apjuodinti ir mane“.

Anksčiau dirbęs kunigu Šilutės rajone, o dabar vadovaujantis Dauparų-Kvietinių seniūnijai V.Tamašauskas, remiamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, mero rinkimuose nesėkmingai metė iššūkį B.Markauskui.

Pastarasis antrajame ture nurungė liberalą Justą Ruškį. Tačiau V.Tamašauskas išrinktas rajono tarybos nariu.

B.Markauskas, prieš penkerius metus dirbęs žemės ūkio ministru, irgi neišvengė tarnybinio skandalo – paaiškėjo, kad ūkininkaudamas savo motinos valdose jis be leidimo dirbo svetimą žemę ir dar gaudavo už tai Europos Sąjungos išmokas.

Valstiečių ir žaliųjų partijos lyderis Ramūnas Karbauskis gynė B.Markauską, nors prezidentė Daliai Grybauskaitė teigė, kad jis dirbti ministru  nebegali.

Tuometis premjeras Saulius Skvernelis, siūlęs laukti teisėsaugos išvadų, apkaltintas susikompromitavusio Vyriausybės nario dangstymu. Po kelias savaites trukusio skandalo B.Markauskas pasidavė –atsistatydino iš ministro pareigų.

Išrinktas Klaipėdos rajono meru B.Markauskas prieš dvejus metus Kuršių mariose žūklavo su dviem draugais ir įkliuvo į nagus Rusijos pasieniečiams – kitos valstybės sieną neteisėtai kirtę lietuviai buvo sulaikyti, jiems skirta bauda už neteisėtus veiksmus.

B.Markauską su draugais meškeriotojais rusai į Lietuvą sugrąžino Panemunės pasienio poste, kai jų likimu susirūpino Užsienio reikalų ministerija.

„Apgailestauju dėl šio įvykio, dėkoju diplomatams – esu geras žvejys, bet prastas orientacininkas“, – kalbėjo Rusijos pasieniečių įkaitu tapęs B.Markauskas.