Po nuosprendžio ištarti žodžiai tapo pranašiški
„Mes norėjome griežčiausios bausmės, bet žvelgiant iš teismų praktikos pusės, kai žmogaus gyvybė yra taip nuvertinama, 20 metų nelaisvės nėra mažai“, – portalui prieš dešimt metų, išgirdusi jos vienturtės dukters žudikėms paskelbtą nuosprendį, portalui lrytas.lt sakė nužudytosios septyniolikmetės mama Dalia R.
„Jei jos už grotų praleis visą joms skirtą bausmę, tai 20 metų iš tikrųjų yra daug. Bet žinant mūsų teismų praktiką būtų nenuostabu, jei jos į laisvę išeitų atsėdėjusios tik pusę joms skirtos bausmės“, – savo žmonai antrino žudikių auka tapusios merginos tėvas Vytautas R.
Panašu, kad ši vienturtės dukters netekusio šiauliečio įžvalga pildosi.
Kiek anksčiau atgarsį visuomenėje sukėlė ir žinia apie laisvėn paleidžiamą žymaus kompozitoriaus Tomo Dobrovolskio žudiką Karolį Pociūną. Už šį nusikaltimą dešimčiai metų nuteistą ir nė pusės jam paskirtos bausmės atlikti nespėjusį K.Pociūną Vilniaus apygardos teismas į laisvę nusprendė paleisti gegužės 25 dieną.
O gegužės 25 dieną Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Bartkus nusprendė, kad Karolis Rakutis jau gali būti paleidžiamas į laisvę, neatlikęs nė pusės jam paskirtos bausmės.
Kalėjimo vartai atsivėrė ir myriop nuteistam žudikui
Vieną brutaliausių nusikaltimų suplanavęs ir įvykdęs – 1995 metais banką „Hermis“ apiplėšęs ir jo apsaugininką Liną Žuką nužudęs – Justinas Buta – už šį nusikaltimą buvo nuteistas mirties bausme sušaudant.
Vėliau mirties bausmė buvo pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o 2012 metais J.Buta sulaukė Prezidentės Dalios Grybauskaitės malonės – jos dekretu žudikui buvo nustatyta terminuota 25 metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau ir ši bausmė vėliau pasirodė esanti per didelė, ir Kaišiadorių apylinkės teismas nusprendė J.Butą išleisti į laisvę vieneriais metais ir 10 mėnesių anksčiau laiko. Lygtinai į laisvę nuteistasis buvo išleistas 2018 metų gruodžio 11 dieną.
Į laisvę J.Buta išėjo būdamas diplomuotu socialiniu pedagogu ir IT specialistu: kalint už grotų jis Vilniaus pedagoginiame universitete įgijo edukologijos bakalauro laipsnį, o mokydamasis profesinio rengimo centre – kompiuterio operatoriaus specialybę.
Ar tokia nuteistųjų atžvilgiu humaniška bausmių vykdymo sistema nepažeidžia nuo nusikaltėlių nukentėjusių žmonių teisių į teisingumą ir tuo pačiu nenuvertina mūsų valstybės, kurios vardu yra skelbiami nuosprendžiai?
Ar sūnaus netekusi motina, išgirdusi Lietuvos Respublikos vardu jo žudikui paskelbtą nuosprendį, o po to sužinojusi, kad bausmė sumažėjo perpus, nepasijunta taip pat apgauta, kaip ir parduotuvėje nusipirkusi du kilogramus bulvių, o į namus parsineštame maišelyje teradusi tik kilogramą?
Kuo remiantis yra švelninamos bausmės nuteistiesiems, ką žmonės praranda patekę už grotų ir kokias teises turi, lrytas.lt paklausė Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos patarėjo viešiesiems ryšiams Pauliaus Žeimio.
– Už grotų siunčiamas nuteistais gali tikėtis už grotų praleisti gerokai mažiau laikė, nei jam skyrė teismas. Kada nuteistasis gali tikėtis į laisvę išeiti anksčiau? Nuo ko tai priklauso?
– Tai, kada nuteistasis gali tikėtis į laisvę išeiti anksčiau, reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (LR BVK).
Pagal LR BVK 82 straipsnio nuostatas, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę dalį bausmės. Tačiau nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jie turi būti padarę akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką.
Minėtas kodekso straipsnis nurodo kelias tokių sąlygų alternatyvas. Jos priklauso nuo nuteistiesiems skirtos bausmės ir to, kiek laiko nuteistasis jau praleido laisvės atėmimo vietoje.
Pirma, asmenys gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės tuomet, kai jie yra nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.
Antra, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės to siekti gali asmenys, kurių paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.
Trečia, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali siekti lygtinio paleidimo, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Taip pat LR BVK numato, kad lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti paleist ir tie asmenys, kurie už grotų atsidūrė panaikinus jiems iš dalies atidėtą bausmės vykdymą, bei tie, kuriems lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo pasiųsti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies. Lygtinio paleidimo gali tikėtis tik tie, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Be to, jie po bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo turi būti spėję atlikti vienerių metų laivės atėmimo bausmę.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas: asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai; asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui; asmenims, atliekantiems bausmę už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
– Kas priima sprendimą nuteistąjį į laisvę išleisti anksčiau laiko? Ar nukentėjusių nuo šių asmenų nuomonė gali ką nors lemti priimant tokį sprendimą?
– Vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikusiems nuteistiesiems, kurie buvo nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiams ir kitiems nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko lygtinio paleidimo komisija. Ji yra sudaroma iš ne mažiau kaip septynių narių.
Kitiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas.
Visais atvejais laisvės atėmimo vietų įstaiga lygtinio paleidimo komisijai turi atlikti atvejo socialinį tyrimą. Jo išvadose turi būti pateikiama informacija apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu.
Nukentėjusiųjų teises, tokiu atveju, atstovauja teismas, kuris priima sprendimą dėl lygtinio paleidimo.
– Jei nukentėjusiųjų nuomonė nieko nelemia paleidžiant anksčiau laiko į laisvę itin sunkius nusikaltimus (žmogžudystes) įvykdžiusius asmenis, ar tai nėra nukentėjusiųjų teisių pažeidimas, juk žmogaus gyvybė yra pati didžiausia vertybė? Ar atlaidumas tokiam nusikaltėliui nėra lygiateisiškumo principo pažeidimas?
– Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kalbėdami apie bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, pirmiausia turime žvelgti į visa tai nustatantį Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą.
Tai – teisės normų rinkinys, kuris ne tik apima bausmių vykdymą reglamentuojančius teisės aktus, bet ir bausmių vykdymo principus ir nuteistųjų teisinę padėtį. Šio įstatymų rinkinys yra skirtas nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad atlikę bausmę nuteistieji gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.
– Kokie suvaržymai laukia lygtinai į laisvę išleisto nuteistojo? Ar jis gali būti vėl sugrąžintas už grotų atlikti dar neatliktos bausmės? Nuo ko tai priklauso ir kas priima tokį sprendimą?
– Likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdoma probacija. Probacijos vykdymo, jos sąlygų keitimo ir probacijos panaikinimo tvarka nustatyta Probacijos įstatyme.
Probacijos įstatymo 14 straipsnyje numatytos probuojamųjų bendrosios pareigos. Probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija. Čia su specialistais yra sudaromas probuojamojo priežiūros planas, nustatomos priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas.
Pagal Probacijos įstatymą lygtinai iš laisvės atėmimo vietos paleistam nuteistajam gali būti numatytos specialios pareigos: intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku turi būti nustatytose vietose, dalyvauti elgesio pataisos programose, gydytis priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ligas, nesilankyti tam tikrose vietose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis ir t.t.
Probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų.
Jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų dėl pateisinamų priežasčių, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti.
Tačiau jeigu probacijos sąlygos yra nevykdomos be pateisinamų priežasčių teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Tokiais atvejais, kai probacijos tarnyba nustato probuojamojo padarytus teisės pažeidimus ar probacijos sąlygų nevykdymo atvejus, teikimą teismui ji pateikia nedelsdama, per vieną darbo dieną.
– Kiek lygtinai į laisvę išleistų nuteistųjų vėl sugrąžinama už grotų atlikti jiems likusios bausmės?
– Per 2022 m. į laisvės atėmimo vietas iš viso atvyko 1804 naujai nuteistų laisvės atėmimu asmenų. Iš jų – 204 (11 proc.) nuteistieji, kurie atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo paleisti iš laisvės atėmimo vietų ir per dvejus metus nuo paleidimo padarė naujus nusikaltimus ir vėl buvo nuteisti laisvės atėmimo bausme.
– Kas yra Pusiaukelės namai? Kuo jie skiriasi nuo kalėjimo?
– Pusiaukelės namai, yra atviro tipo bausmės atlikimo vieta, kurioje nuteistieji, perkelti iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos rengiami paleidimui iš bausmės atlikimo vietos. LR BVK numato, kad atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji gali turėti su savimi pinigų, pasimatyti su kitais asmenimis išvykus iš bausmės atlikimo vietos, bausmės atlikimo vietoje turėti telefoną ir juo naudotis, taip pat naudotis interneto ryšiu.
Nuo atsikėlimo momento iki miego laiko bausmę pusiaukelės namuose atliekantys nuteistieji gali vaikščioti nustatytoje teritorijoje bei dirbti. Gavus atskirą leidimą, tokie nuteistieji gali iki keturiolikos valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos (bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje) jeigu to reikalauja jų dirbamo darbo pobūdis, taip pat darbo paieškos, gydymosi, mokymosi tikslais arba jeigu, rengiantis nuteistąjį paleisti iš bausmės atlikimo vietos, jam reikia spręsti socialinės paramos gavimo, būsto paieškos, gydymo nuo priklausomybės ligų tęstinumo užtikrinimo ar naudojimosi kitomis įstaigų ir organizacijų teikiamomis paslaugomis klausimus.
Galiausiai, jeigu nuteistieji neturi drausminių nuobaudų, neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, kartą per savaitę jie gali iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius.
Jeigu nuteistasis neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių, jis taip įgauna teisę į kasmetines atostogas, kurių metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius, o likus trims mėnesiams iki bausmės atlikimo pabaigos šią bausmę atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose namuose.
Tačiau verta pažymėti, kad pusiaukelės namai, visų pirma, yra laisvės atėmimo bausmės vieta, kurioje taikomos griežtos taisyklės ir kontrolė. Visi nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę pusiaukelės namuose vyksta į darbą ar mokymosi įstaigą ir grįžta iš darbo ar mokymosi įstaigos į pusiaukelės namus numatytu laiku ir maršrutu, kuris sudaromas pagal pateiktus darbo grafikus ar mokymosi tvarkaraščius. Numatytais atvejais, išvykę iš bausmės atlikimo vietos nuteistieji gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tad pusiaukelės namai neturėtų būti lyginami su lygtiniu paleidimu iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
– Kokią dalį paskirtos bausmės atlikęs nuteistasis gali patekti į Pusiaukelės namus? Kas priima sprendimą perkelti į Pusiaukelės namus?
– LR BVK numato, kad nuteistieji jau atliekantys bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, lengvojoje grupėje, gali būti perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kai jie atitinka visas šias sąlygas: yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės; iki galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos jiems liko ne daugiau kaip dveji metai; vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones; jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo; neturi drausminių nuobaudų; neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus; užsiima jiems pasiūlyta darbine veikla.
Sprendimą dėl nuteistajam taikomų bausmės atlikimo sąlygų švelninimo arba griežtinimo priima Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymu minėti įgaliojimai suteikti kalėjimų viršininkams.
Pažymėtina, kad prieš priimant sprendimą dėl nuteistajam taikomų bausmės atlikimo sąlygų švelninimo, be kita ko, nustatomas ir intensyvaus rengimo paleidimui iš bausmės atlikimo vietos poreikis, t. y. ar yra poreikis nuteistąjį perkelti į specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Pusiaukelės namus).
Intensyvaus rengimo paleidimui iš bausmės atlikimo vietos poreikis nustatomas atsižvelgiant į šiuos kriterijus: į paskirtos bausmės trukmę (prioritetas teikiamas asmenims, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų); į likusią neatliktos bausmės dalį (prioritetas teikiamas asmenims, kuriems jau yra suėjęs galimo lygtinio paleidimo terminas ir kurie yra atlikę didžiąją dalį bausmės); į paskirtos bausmės pobūdį (prioritetas teikiamas asmenims, kuriems dėl įvykdyto nusikaltimo pobūdžio negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos); į nusikalstamo elgesio riziką (prioritetas teikiamas asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo); į nuteistojo socialinių ryšių stiprumą, poreikį palaikyti / ugdyti darbo ir kitus socialinius įgūdžius (prioritetas teikiamas asmenims, kurių socialiniai ryšiai silpni ar nutrūkę, turintiems ribotas galimybes dirbti bei nepakankamus socialinius įgūdžius).
Verta pažymėti, kad nuteistieji, kurie atlikdami bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojams ar kitiems asmenims, taip pat nuteistieji, kuriems bausmę atliekant atviro tipo bausmės atlikimo vietoje per vienus metus tris kartus buvo skirta drausminių arba administracinių nuobaudų, yra iš karto perkeliami atgal į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę toliau atlikti bausmės.
– Kiek ir kokio režimo kalėjimų yra Lietuvoje?
– Lietuvoje yra 8 kalėjimai: Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės, Pravieniškių 1-asis ir Pravieniškių 2-asis.
Kalėjimai neskirstomi pagal režimus, juose atlieka bausmę nuteistieji uždaro, pusiau atviro ir atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis.
– Kuo skiriasi uždaro, pusiau uždaro ir atviro tipo bausmės atlikimo sąlygos?
– Nuteistieji jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka uždaro, pusiau atviro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietose.
Nuo bausmės atlikimo vietos tipo ir grupės priklauso pasimatymų, pasivaikščiojimo, leidžiamų turėti daiktų kiekis, pinigų suma, už kurią nuteistieji gali įsigyti asmeninių daiktų.
Taip pat skiriasi jų laikymo sąlygos, pvz. priskirti lengvajai grupei nuteistieji užrakinami tik nakčiai, drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti kamerose, o paprastajai grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti kamerose, jei yra būtina užtikrinti jų atskirą laikymą arba jie dėl asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, kelti pavojų kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba, jei tai būtina laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumui užtikrinti.
Į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
Uždaro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistieji bausmę atlieka paprastojoje grupėje arba drausmės grupėje.
Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) per mėnesį gauti tris pasimatymus, kurie nuteistojo pasirinkimu vyksta nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu, ir vieną pasimatymą, kuris nuteistojo pasirinkimu vyksta prižiūrint arba neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui; 2) kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nėščios moterys ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – tris valandas; 3) keturis kartus per savaitę paskambinti.
Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) per mėnesį gauti tris pasimatymus, kurie vyksta nuotoliniu būdu, ir vieną pasimatymą, kuris vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui; 2) kasdien pasivaikščioti po vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – po tris valandas; 3) keturis kartus per savaitę paskambinti.
Į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas atlikti bausmės atvykę nuteistieji priskiriami paprastajai grupei. Į drausmės grupę šie nuteistieji perkeliami šio kodekso 36 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistieji bausmę atlieka paprastojoje grupėje, drausmės grupėje arba lengvojoje grupėje.
Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: per mėnesį gauti keturis pasimatymus, iš kurių vienas vyksta neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui; keturis kartus per savaitę paskambinti; kasdien pasivaikščioti po tris valandas.
Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: per mėnesį gauti tris pasimatymus, kurie nuteistojo pasirinkimu vyksta nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu, ir vieną pasimatymą, kuris vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui; keturis kartus per savaitę paskambinti; kasdien pasivaikščioti po dvi valandas.
Lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: gauti neribotą pasimatymų, iš kurių du per mėnesį vyksta neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui, skaičių; neribotai paskambinti; kasdien pasivaikščioti po keturias valandas; naudotis maisto ruošimo patalpomis.
Į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietas atlikti bausmės atvykę nuteistieji priskiriami paprastajai grupei. Į lengvąją grupę arba drausmės grupę šie nuteistieji perkeliami šio kodekso 36 straipsnyje nustatyta tvarka. Nepilnamečiai nuteistieji į drausmės grupę neperkeliami.
Į atviro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienų metų (išskyrus asmenis, nuteistus už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu).
Atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę: turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais; be apribojimų pasimatyti su kitais asmenimis išvykus iš bausmės atlikimo vietos, gauti perduodamų daiktų, bausmės atlikimo vietoje turėti telefoną ir juo naudotis, taip pat naudotis interneto ryšiu; nuo atsikėlimo momento iki miego laiko laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje; tęsti darbą, kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbo iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, jei nuteistojo darbo vietoje galima tinkamai užtikrinti jo elgesio kontrolę; laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, iki keturiolikos valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikalauja jų dirbamo darbo pobūdis, taip pat darbo paieškos, gydymosi, mokymosi tikslais;
Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji gali kartą per savaitę iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius; kasmetinių atostogų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius; likusius tris mėnesius iki bausmės atlikimo pabaigos šią bausmę atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose namuose.
Iš bausmės atlikimo vietos išvykstantys nuteistieji kelionės išlaidas apmoka patys arba tai padaro kiti jų nurodyti asmenys. Išvykę iš bausmės atlikimo vietos nuteistieji gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis.
– Ar gali nuteistasis turėti telefoną, prieigą prie interneto?
– Atviro tipo bausmės atlikimo vietoje nuteistieji ir pusiau atviro tipo nuteistieji, kuriems leista gyventi netoli bausmės atlikimo vietos esančiose gyvenamosiose patalpose, turi teisę naudotis mobiliuoju telefonu, interneto prieiga.
Kitiems nuteistiesiems suteikiama galimybe naudotis tik riboto interneto prieiga (nustatytose vietose), jie gali skambinti telefonu (įstaigose įrengtu telefonu su kortelėmis) arba naudotis interneto telefonija tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu.
– Kokias galimybes nuteistieji turi studijuoti, mokytis profesijos, sportuoti? Koks jų laisvalaikis?
– Nuteistųjų teisę į bendrąjį ugdymą, mokytis profesijos, studijuoti aukštojoje mokykloje užtikrina Lietuvos įstatymai.
Nuteistųjų bendrasis ugdymas, profesinis mokymas vykdomas švietimo sistemos organizavimą ir profesinio mokymo organizavimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Teisingumo ministro nustatyta tvarka bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems, neturintiems teisės išvykti iš bausmės atlikimo vietos, sudaromos sąlygos mokytis profesinio mokymo įstaigoje ar nuotoliniu būdu studijuoti aukštojoje mokykloje.
2023 m. sausio 1 d. duomenimis bendrojo ugdymo mokyklose, konsultaciniuose punktuose mokėsi 726 asmenys, profesinėse mokyklose – 658, aukštosiose mokyklose – 19.
Paminėta galimybė sportuoti yra tik viena iš laisvalaikio užimtumo formų. Kiekviename kalėjime tokia galimybė yra užtikrinta. Atsižvelgiant į bausmės atliko vietos fizines galimybes yra įrengtos krepšinio, futbolo aikštelės, sporto salės ir / arba patalpos sportuoti. Nuteistieji lankosi juose pagal sudarytus grafikus. Nuteistieji taip pat gali užsiimti tam tikromis sporto šakomis ir pasivaikščiojimo kiemeliuose.
Bausmę atliekantiems nuteistiesiems sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla. Užimtumo tikslas – mažinti neigiamą kalinimo įtaką, suteikti galimybę nuteistiesiems įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, padedančių lengviau integruotis į visuomenę, kai jie bus paleisti iš bausmės atlikimo vietos.
2023 m. sausio 1 d. duomenimis kalėjimuose vykdytos 275 socialinės reabilitacijos programos, kuriose dalyvavo 3268 suimtieji / nuteistieji, veikė 11 nuteistųjų organizacijų, kurių veikloje dalyvavo 64 nuteistieji. Vykdomose pozityvaus užimtumo priemonėse dalyvavusių asmenų skaičius – 7124. Visuomeninių ir religinių organizacijų suteikta praktinė pagalba (atvejai) – 1393. Įdarbintų nuteistųjų skaičius – 1649, individualia darbine, kūrybine ar kita veikla užsiimančiųjų skaičius – 307.
– Kokius siuntinius ir kaip dažnai nuteistieji gali gauti iš laisvėje esančių artimųjų, draugų ar pažįstamų?
– Atviro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistieji turi teisę be apribojimų gauti perduodamų daiktų.
Uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę vieną kartą per tris mėnesius gauti perduodamų daiktų. Konkrečių daiktų, kurie šiems nuteistiesiems gali būti perduodami arba atsiunčiami paštu, sąrašą, perduodamų daiktų priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarką nustato teisingumo ministras. Viena pašto siunta (vienu kartu perduodami daiktai) neturi sverti daugiau kaip penkiolika kilogramų.
– Kaip patekimas už grotų apriboja santuokinį nuteistojo gyvenimą? Kaip dažnai jis gali matytis su savo antrąja puse? Kiek laiko trunka tokie pasimatymai? Ar gali tikėtis intymaus pasimatymo su savo partneriu homoseksualus nuteistasis?
– Bendra suimtųjų ar nuteistųjų pasimatymų, kurie vyksta nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu, trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 valandos, prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui – ne ilgesnė kaip 6 valandos, o nuteistųjų pasimatymų, kurie vyksta neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui – ne ilgesnė kaip 48 valandos. Pasimatymai dalimis nesuteikiami.
Pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju nekontaktiniu arba kontaktiniu būdu, prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui, leidžiama ne daugiau kaip 3 asmenims (išimtys taikomos suimtiesiems ar nuteistiesiems, turintiems 3 ir daugiau vaikų ar įvaikių, kurie vienu metu atvyksta į pasimatymą). Be pilnamečio asmens palydos pasimatyti leidžiama ne jaunesniems kaip 16 metų amžiaus suimtojo ar nuteistojo vaikams ar įvaikiams. Pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju nuotoliniu būdu leidžiama tik suimtojo ar nuteistojo artimiesiems. Pasimatyti nuotoliniu būdu su kitais asmenimis suimtajam ar nuteistajam leidžiama tik gavus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą.
Teisės aktai neišskiria atvykstančiųjų į pasimatymą lyties ar seksualinės orientacijos, tačiau Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 88 punktas nurodo, kad asmenys, kartu su prašymu suteikti pasimatymą arba atvykę į pasimatymą (išskyrus nuotolinį pasimatymą) turi pateikti: gimimo liudijimą arba jo kopiją, kai reikia nustatyti tėvystės (motinystės) ryšį, santuokos liudijimą arba jo kopiją, kai reikia nustatyti atvykusio asmens šeimos teisinį santykį su suimtuoju ar nuteistuoju, dokumentus arba jų kopijas, įrodančius, kad su suimtuoju ar nuteistuoju bendrai gyvenama ne mažiau kaip vienus metus neįregistravus santuokos (pavyzdžiui, pažyma apie bendro gyvenimo su suimtuoju ar nuteistuoju metu deklaruotą tą pačią gyvenamąją vietą), kai prašoma pasimatymo, kuris vyksta neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui.
– Vedybos už grotų taip pat ne retenybė, net jei abu sutuoktiniai kali kalėjime...
– Iš viso pernai laisvės atėmimo vietose įregistruotos 95 santuokos.
Susituokusioms poroms suteikiama teisė pasimatyti ir pasimatymai vyksta. Jeigu nekontaktiniu būdu arba specialiose bausmės atlikimo vietos patalpose nori pasimatyti sutuoktiniai, abu atliekantys laisvės atėmimo bausmę skirtingose bausmės atlikimo vietose ir abu neturintys teisės iš jos išvykti, šių pasimatymų vietą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas. Gavus prašymą pasimatyti, pagal taisyklių nuostatas, apskaičiuojamos visos su vieno iš sutuoktinių pervežimu į pasimatymo vietą susijusios laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamos išlaidos ir parengiama sąskaita išankstiniam apmokėjimui, kuri įteikiama abiem pasimatyti ketinantiems asmenims.
– Žiniasklaidoje dažnai pranešama apie į kalėjimą iš darbo arba atostogų negrįžusius nuteistuosius. Kokie nuteistieji yra laisvai išleidžiami į laisvę jiems dar atliekant bausmę? Ar nuteistieji yra išleidžiami į savo artimųjų laidotuves, vestuves?
– Dažniausiai tokie atvejai fiksuojami atviro tipo bausmės atlikimo vietose. Paprastai tai nutinka nuteistiesiems, kurie pateko į atvirą tipą ne dėl gero elgesio, o automatiškai (t. y. nuteistieji, kuriems skirta iki 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir kurie, vadovaujantis BVK nuostatomis iškart nukreipiami į atvirą tipą) pažeidus nustatytą tvarką ir negrįžus. Nuteistieji, kurie perkeliami į atvirą tipą dėl gero elgesio nustatytą tvarką pažeidžia labai retai.
Nuo tipo ir grupės priklauso, ar asmuo gali būti išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus, atostogų namo.
Atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantiems nuteistiesiems jų kasmetinių atostogų metu gali būti leidžiama ne ilgiau kaip iki 30 dienų parvykti į savo namus arba pas artimuosius.
Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose lengvajai grupei priskirtiems bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurie savarankiškai dirba ne bausmės atlikimo vietoje, jų kasmetinių atostogų metu gali būti leidžiama ne ilgiau kaip iki 14 dienų parvykti į savo namus arba pas artimuosius.
Atostogos ir trumpalaikės išvykos į namus suteikiamos dirbantiems nuteistiesiems.
Leidimą būti išleistam į savo artimųjų laidotuves suteikia kalėjimas, vadovaujantis BVK 67 str., nustatančiu kad terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties ar sunkios ligonio gyvybei gresiančios ligos, kuri patvirtinta gydytojų išvada, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems, jeigu apie tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti kompetentingos institucijos dokumentai. Tačiau vestuvės į šio straipsnio reguliavimo sritį nepapuola.
– Įkvėpti laisvės oro gali tikėtis netgi tie, kurie teismo sprendimu buvo įkalinti iki gyvos galvos. Kokias galimybes išeiti į laisvę turi nuteistasis iki gyvos galvos?
– Ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuoto laisvės atėmimo bausmę reglamentuojamas LR BVK 88 straipsnyje.
Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteistas asmuo turi galimybę išeiti į laisvę, jeigu jam skirta iki gyvos galvos bausmė pakeista į terminuotą. Teisę kreiptis į teismą dėl bausmės pakeitimo į terminuotą turi nuteistasis, jei atliko ne mažiau kaip dvidešimt metų bausmės.
Teismui priėmus sprendimą dėl bausmės pakeitimo nuteistasis įgyja visas teises į bausmės sąlygų keitimą, lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos. Jam taikomos tokios pačios procedūros kaip ir kitiems terminuoto laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3061 str. nuostatomis, teisme turi teisę dalyvauti nukentėjusysis arba jo atstovas.
– Kiek šiuo metu Lietuvoje yra bausmę atliekančių iki gyvos galvos nuteistų asmenų? Keliems iš jų kalėjimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir kiek tokių nuteistųjų jau yra išleista į laisvę?
– Šiuo metu kali šimtas iki kalėjimo iki gyvos galvos bausme nuteistų asmenų. Devyniolikai nuteistųjų kalėjimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista į terminuotą laisvės atėmimą. Į laisvę buvo išleisti trys kalėjimo iki gyvos galvos bausme nuteisti asmenys.
– Lietuvoje daug kalbama apie būtinybę švelninti bausmes ir mažinti už nusikaltimus įkalintų asmenų skaičių. Ar šios kalbos jau virto darbais? Jei taip, tai ką tai davė visuomenei – ar sumažėjo įvykdomų nusikaltimų skaičius?
– Nuteistų ir kalėjimuose laikomų asmenų skaičius Lietuvoje kasmet vis mažėja. 2003 metais įkalinimo įstaigose buvo laikoma 11 000 asmenų (kartu su suimtaisiais), 2013 metais – 9730, iš kurių 8550 buvo nuteistieji, o 2023–06–21 laikoma 4330 nuteistųjų ir 500 suimtųjų.
Šį mažėjimą, visų pirma, lemia jau penkerius metus mažėjantis nusikalstamumas. Taip pat, verta paminėti, kad keičiasi ir įvykstančio nusikalstamumo struktūra (sudėtis) – mažėja nužudymų, kitų sunkių smurtinių nusikaltimų, tuo tarpu daugėja nusikaltimų, susijusių su informacinėmis technologijomis, nesunkių nusikaltimų, kai laisvės atėmimo bausmės dažnai nėra taikomos.
Taip pat galime atkreipti dėmesį į tai, kad š.m. gegužės mėnesį Seimas pritarė Teisingumo ministerijos pasiūlytam baudžiamosios politikos įstatymų paketui. Juo buvo peržiūrėtos, kai kuriais atvejais sumažintos, bausmės už vagystes, sukčiavimą, kontrabandą ir kitus nusikaltimus. Tai buvo pirmoji tokios apimties ir kompleksiškumo baudžiamosios politikos peržiūra, parengta įtraukiant teisingumo srities institucijų atstovus, remiantis mokslininkų siūlymais, analize bei kitų šalių patirtimi. Plačiai už palyginti nepavojingas veikas taikoma baudžiamoji atsakomybė ekspertų buvo įvertinta kaip neefektyvi ir ekonomiškai netikslinga, tad buvo pasiūlyta ją keisti.
– Žinia apie kraupų nusikaltimą įvykdžiusių Viktorijos Lietuvninkaitės ir Viktorijos Vaitiekaitytės perkėlimą iš Panevėžio kalėjimo į Pusiaukelės namus neatlikus nė pusės joms skirtos bausmės šokiravo visuomenę. Kada ir kuo remiantis buvo priimtas sprendimas šias nuteistąsias perkelti į Pusiaukelės namus? Kiek laiko jos čia praleis ir kada gali tikėtis išeiti į laisvę?
– Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) nustatytais tikslais renka ir tvarko asmens duomenis apie nuteistuosius. Tačiau, vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tarnyba be išankstinio asmenų sutikimo viešai negali skelbti informacijos apie laisvės atėmimo bausmę atliekančius asmenis.
Tam galioja išimtys, tačiau šioje situacijoje, kadangi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, dėl kurių kreipiamasi, nėra vieši asmenys, o prašoma pateikti informacija nepadėtų atskleisti įstatymų pažeidimų ar nusikalstamų veikų, taip pat, kadangi prašoma pateikti informacija nėra viešai nagrinėjama byloje, o LKT nėra gavusi asmenų sutikimo dėl su jais susijusių asmens duomenų atskleidimo, LKT atsisakė pateikti Jūsų prašomą informaciją.
