MKT duomenys rodo augančius sulaikomos kontrabandos į Lietuvą kiekius. Anot statistikos, dažniausia neteisėtai į šalį bandoma gabenti tabako gaminius, kurie vėl tapo populiariausia kontrabandine preke, narkotines medžiagas ir grynuosius pinigus.
Naujausios tendencijos: vėl sulaikoma daugiau rūkalų, grynųjų pinigų
Kaip Eltai pasakojo MKT atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Kulikauskas, pernai, vertinant pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičių, dažniausiai nelegaliai į Lietuvą bandyta įvežti narkotines medžiagas, tačiau šiemet populiariausia kontrabandine preke vėl tapo tabako gaminiai.
Naujausiais, patikslintais MKT duomenimis, per pirmą 2023 m. pusmetį ikiteisminiuose tyrimuose muitinės pareigūnai sulaikė 6,458 mln. pakelių cigarečių kontrabandos. Taip pat sulaikytos 32 tonos tabako. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai – tabako gaminių kontrabandos sulaikyta beveik dvigubai daugiau.
Per pusmetį muitinės pareigūnai pradėjo 119 ikiteisminių tyrimų dėl kontrabandos, iš jų 60 – dėl tabako gaminių (pernai tuo pačiu metu buvo 38). Bendra per 2023 m. pusmetį sulaikytų cigarečių ir tabako vertė viršija 26 mln. eurų.
Anot muitinės, 82 proc. cigarečių šiemet buvo su Baltarusijos banderolėmis. Pasienyje sulaikyta 45 proc., o šalies viduje – 55 proc. nelegalių rūkalų.
MTK duomenimis, 50 ikiteisminių tyrimų per šių metų pirmąjį pusmetį pradėta dėl narkotikų kontrabandos – tai antras pagal dažnumą krovinys šiemet, kurį bandoma neteisėtai įvežti į Lietuvą. Iš viso per pusmetį sulaikyti 23 kg narkotinių medžiagų.
Anot MKT atstovo G. Kulikausko, nauja šių metų tendencija sulaikomos kontrabandos statistikoje yra grynieji pinigai. Anot jo, dažniausiai sulaikomos Ukrainos grivinos, kurias bandoma į Lietuvą įsivežti iš Baltarusijos vykstantys asmenys. Šie pinigai, įtariama, gali būti pasisavinti iš nuo Rusijos karo besiginančios Ukrainos.
„Anksčiau grynųjų pinigų kontrabandos praktiškai beveik iš viso nebūdavo. Tai yra karo Ukrainoje aktualija ir su juo susiję iššūkiai. 2023 metais sulaikyta grivinų už maždaug 2 milijonus eurų, pernai per pirmąjį pusmetį jų būta tik už 12 tūkstančių eurų“, – dėstė G. Kulikauskas.
Kontrabandininkai ima labiau rizikuoti
MRT atstovas ryšiams su visuomene G. Kulikauskas pasakojo, jog padidėjusiems sulaikomos kontrabandos kiekiams įtakos turėjo Lenkijos sprendimas uždaryti sieną krovininiam transportui iš Rusijos ir Baltarusijos – kontrabandininkai savo srautus nukreipė į Lietuvą ir Latviją.
Taip pat, anot MRT atstovo, kontrabandos fiksuojama daugiau ir dėl muitinėje pasitelktų modernių technologijų, pavyzdžiui, rentgeno kontrolės sistemų.
Pasak G. Kulikausko, dažniausiai šiemet kontrabandininkų gabenama prekė – tabako gaminiai – transportuojama dažniausiai vilkikuose.
„Anksčiau vilkikuose būdavo aptinkama 100–200 dėžių kontrabandinių cigarečių, o dabar siuntoje, tai yra viename vilkike, gali būti nuo 500 iki 1000 dėžių cigarečių, šiemet rekordas buvo 2000 dėžių cigarečių, o tai yra pusė milijono cigarečių pakelių“, – pasakojo muitinės atstovas.
Anot jo, kontrabandinės cigaretės vilkikuose yra slepiamos puspriekabių priekyje, grindyse įrengtose slėptuvėse arba maskuojamos oficialiai vežamais kroviniais. Kaip teigė G. Kulikauskas, pernai ir anksčiau neretai cigaretės vilkikuose būdavo slepiamos vadinamuosiuose „karstuose“. Tiesa, pasak G. Kulikausko, Baltarusijai taikant tarptautines sankcijas, minėta veikimo schema tapo negalima.
„Kadangi dėl tarptautinių sankcijų nebegalima vežti medienos gaminių iš Baltarusijos, dingo pati populiariausia ir geriausiai kontrabandą padedanti maskuoti priedangos prekė. Medienoje anksčiau įrengdavo slėptuves – paruošdavo vadinamuosius „karstus“, tai yra lentas, kurių viduje įrengtose ertmėse buvo prigrūsta cigarečių“, – dėstė pašnekovas.
Pastaruoju metu, anot MRT atstovo, kontrabandininkai keičia taktiką ir rizikuoja neteisėtai vežamas cigaretes maskuoti kitais kroviniais. Pasak G. Kulikausko, neretai tabako gaminius bandoma pridengti greitai gendančia produkcija, turint viltį, kad pareigūnai nuodugnios paieškos, patikrinimo vilkike nesiims atlikti.
„Tenka kontrabandininkams tabako gaminius gabenti per sieną neįprastomis priemonėmis – kroviniai maskuojami agurkais, durpėmis. Tokius bandymus pervežti kontrabandą lengviau identifikuoti. Siekiama tabako gaminius pridengti oficialiai gabenama neretai greitai gendančia preke, siekiant padaryti spaudimą Muitinės pareigūnams, kad jie galbūt ne taip nuodugniai tikrintų krovinį, greičiau praleistų jį. Kartais kaip priedanga naudojamas ir šokoladas, saldainiai“, – pasakojo muitinės atstovas.
„Mulai“ Lietuvoje – retenybė
MKT atstovas G. Kulikauskas, paklaustas apie narkotinių medžiagų kontrabandą, teigė, kad dažniausiai fiksuojami nedidelio kiekio narkotinių medžiagų siuntimas paštu. Taip pat, anot jo, žmonės narkotikus bando atsivežti į Lietuvą ir savo transporto priemonėse.
„Dažniausiai siuntose aptinkami narkotikai nuo kanapių iki sintetinių kanabinoidų. Tiesa, būna ir turistų, kurie grįžta iš kelionių po Vakarų Europą, iš kur gabena kanapes, hašišą didesniais kiekiais, tarkime, kilogramais. Dažniausiai tokie asmenys narkotines medžiagas vežasi transporto priemonėse“, – komentavo G. Kulikauskas.
MKT atstovas teigė, kad Lietuvoje muitininkams susidurti su vadinamaisiais „mulais“ – asmenimis, kurie narkotines medžiagas gabena, jas prariję – teko susidurti tik kelis kartus.
„Pernai buvo sulaikytas latvis, kuris buvo prarijęs kokainą, gabeno narkotikus skrandyje. Bet tai – tik antras toks atvejis per visą Lietuvos muitinės istoriją“, – tvirtino pašnekovas.
G. Kulikauskas, kalbėdamas apie grynųjų pinigų kontrabandą, teigė, kad dažniausiai pareigūnai sulaiko iš Baltarusijos vykstančius ir su savimi turinčias Ukrainos grivinas.
„Dažniausiai bandoma pateikti įvairias versijas iš kur grynųjų sumos. Neretai bandomas įtikinti, kad tai yra santaupos“, – sakė MKT atstovas.
Pagal įstatymus, kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvą iš trečiųjų šalių ir gabenantis ne mažesnę kaip 10 tūkst. eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo ją deklaruoti muitinės įstaigoje.
Vidaus rinkoje kontrabandinių gaminių prekyba persikelia į elektroninę erdvę
Eltos kalbintas Europos Sąjungos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys dėstė pastebintis, kad Lietuvos vidaus rinkoje nelegalių prekybos taškų, kuriose būtų prekiaujama kontrabandinėmis prekėmis, skaičius per pastaruosius trejus metus sparčiai neaugo. Anot pašnekovo, labiausiai pastebima tendencija – kontrabandinių prekių prekybos persikėlimas į elektroninę erdvę.
„Gauname signalus, kad kai kurios įsisenėjusios probleminės vietos užsidaro policijos reidų laikotarpiu, po to vėl atsidaro. Kaip ir dalis visos ekonomikos, prekybos akcizinėmis prekėmis nelegalioji dalis gerokai pasistūmėjo į elektroninę erdvę – čia tapo patogu reklamuotis ir užsiimti distribucija“, – komentavo K. Kupšys.
Anot jo, dažniausiai asmenys, prekiaujantys kontrabandinėmis prekėms, internete sukuria tinklus, kuriuose skelbia apie tai, kiek, kokių prekių bus parduodama artimiausiu metu. Pasak K. Kupšio, paprastai tokie „prekeiviai“ neturi tikslios, aiškios prekybos vietos – dėl to, kur ir kada įvyks sandoris, susitariama individualiai.
„Patikimiausias žinių (apie kontrabandinių prekių pardavinėjimą – ELTA) plitimo kanalas – „per pažįstamus“. Internete susidaro tinklai „bendraminčių“, kuriuos vienija bendras tikslas – įsigyti jiems reikiamų prekių. Baltarusiškos ir rusiškos cigaretės, lenkiškas alkoholis – tradicinė uždarų socialinių grupių tema. Į „bendraminčių“ tinklus internete pakliūvama tik turint pakvietimą, per patikimus asmenis. Na ir jose, pašaliniams nematant, tik tarp „klientų“, pateikiamas užsakymas ir sutariama dėl atvežimo. „Už 15 minučių būsiu ten ir ten“ ir sutartoje vietoje sutartu laiku pasirodo įprastas, nepretenzingas, niekuo neypatingas automobilis, kurio bagažinėje pirkėjas gali pasirinkti iš plataus rūkalų ir alkoholio asortimento“, – apie prekybą kontrabandinėmis prekėmis dėstė pašnekovas.
Kaip dėstė K. Kupšys, kontrabandinių prekių prekybos taškai, kaip rodo tendencijos, tapo mačiau konkretūs, geografine prasme mažiau susieti su konkrečiomis vietomis.
„Taškai tarsi tapo „klajojantys“, nuo kliento pas klientą. Žinoma, juos susekti dabar tapo sunkiau, negu tuomet, kai visos nelegalios prekybos formos buvo aiškiai „įvietintos“ ir atsekamos pagal GPS koordinates“, – komentavo pašnekovas.
K. Kupšys, paklaustas apie stacionarias neteisėtos prekybos vietas, tikino, kad šios yra neretai pridengiamos oficialia, legalia prekybos vieta. Neretai, anot jo, tai yra barai, kuriuose apeinamos prekybos taisyklės, tiek prekiaujant legaliu alkoholio, tiek ir kontrabandiniu.
„Iki vėlyvos nakties kažkur šalia to paties baro, kuris prekiauja legaliai, už apmūsijusio langelio tūno nepretenzingas „gremlinas“, kuris, pasibeldus į langelį, gali perduota kažką stipresnio išsinešimui. Į kasą „gremlino“ sėbrai „įmuša“ tą parduotą prekę kitą dieną. Pabrėžiu – paslauga prieinama tik „užsirekomendavusiems“ klientams. Juk rizikuoti savo verslu ir arbatpinigių srautu baro šeimininkas ir barmenai nenori. Įžūlesni tokių pusbarių ar „načnykų“ laikytojai dar ir užsimeta antkainį, kad rizika atsipirktų finansiniu pelnu“, – pasakojo K. Kupšys.
