Klientai buvo „gydomi“ tikru grąžtu, replėmis, nagų šlifavimo aparatu. Kad nenualptų iš skausmo, jiems buvo leidžiami nuskausminamieji vaistai.
Atsipirkdavęs švelniomis bausmėmis, neturintis savo vardu turto, klientų dantis staliaus įrankiais rakinėdavęs apsišaukėlis jiems ne tik neatlygino žalos, bet ir toliau medžiodavo patiklias aukas – trečiadienio rytą Kauno apylinkės teismas rinkosi į pirmą jau trečios bylos posėdį.
„Odontogas“ kaltinamas pernai apgavęs 86 metų kaunietę, kuri kreipėsi į teisėsaugą, kai dantų skausmai ją ėmė kamuoti praėjus vos 3 dienoms nuo apsišaukėlio odontologo apsilankymo. Pensininkę sudomino skelbimas laikraštyje apie nebrangias odontologo paslaugas.
Netinkamas gydymas sukėlė komplikacijas, tad trečioje byloje A.Girsui buvo pareikšti įtarimai ne tiktai sukčiavimu, bet ir sveikatos sutrikdymu.
Kalėjimo anksčiau vis išvengvausiam A.Girsui šįsyk gresia laisvės atėmimas iki 3 metų.
Nuo 2009 m. į skelbimus laikraščiuose atsiliepdavusius žmones „gydęs“ apsimetėlis praeityje jau buvo dukart teistas už neteisėtą vertimąsi komercine, finansine ir profesine veikla.
Panašių vaizdų nematė
Silpnos sveikatos pensininkė trečiadienį teisme dalyvavo, sėdėdama neįgaliojo vežimėlyje.
Pats įtariamasis apsimetėlis teisme pasirodė su ramentais.
Trečiadienį teisme buvo apklausta nukentėjusioji, jos sūnus ir pats kaltinamasis.
Moteris su siaubu prisiminė skausmus ir kitas komplikacijas, kurias teko patirti apsilankius pas apsišaukėlį odontologą.
Kai po nevykusio protezavimo ji apsilankė pas profesionalią odontologę, pastaroji buvo smarkiai šokiruota: „Pamačiau tai, ko dar neteko matyti“.
Apsimetėlio vizitų metu nebuvo laikomąsi jokių higienos reikalavimų.
Senolė tvirtino patyrusi 1,5 tūkst. eurų turtinius nuostolius ir 2 tūkst. eurų dydžio neturtinę žalą, pateikdama ieškinį A. Girsui.
Tikrinimo būdas – šokiruojantis
A. Girsas pripažino užsiėmęs nelegalia veikla, tačiau neigė, jog tai sukėlė sveikatos sutrikdymą.
Šundaktaris lyg niekur nieko aiškino, jog neva nieko baisaus nebūtų atsitikę, jei jam būtų leista ištaisyti trūkumus. Tačiau kilus komplikacijoms, į pensininkės skambučius jis jau neatsiliepė.
Kaip jis tikrindavo dantis, sveiki jie ar ne? A. Girsas dėstė padaužydavęs per juos savo įrankiu: „Jei pacientas atšokdavo, vadinasi, dantis sugedęs“
Kitas posėdis įvyks rugpjūčio 3 dieną – jo metu parodymus duos senutę priėmusi minėta odontologė, kiti liudytojai.
Stebėjo, kaip dirba tėvas
Jokių medicinos mokslų nebaigęs, stalius pagal profesiją A.Girsas jaunystėje atidžiai stebėdavo, kaip dirbdavo jo tėvas – latvių tautybės profesionalus dantų technikas.
Sūnus laikui bėgant pamanė, jog žinių jam pakanka ir pats galėtų gydyti dantis. Jis spaudoje pasiskelbė apie teikiamas nebrangias odontologijos paslaugas.
A.Girsas priimdavo patiklius žmones savo ir savo dukters butuose Kaune, Dainavos rajone, odontologijos kabineto nė kiek neprimenančioje namų aplinkoje, neišduodamas jiems čekių, prisistatydamas tiktai vardu.
Teismas į artimiusią posėdį įpareigojo kaunietį atnešti įrankį, kuriuo jis „taisė“ dantis pensininkei – A. Girsas aiškino radęs jį rūsyje, dar nuo tų laikų, kai buvo gyvas jo tėvas. Iš kaltinamojo pasakojimų buvo neįmanoma suprasti, koks tai įrankis – grąžtas, šlifuolis ar dar kas nors.
Pribloškė rasti įrankiai
Po tėvo mirties A.Girsui atiteko kai kurios dantų protezavimo ir gydymo priemonės, kurias teismai nusprendė konfiskuoti.
Tačiau labiausiai kriminalistus pribloškė pas šundaktarį per kratas ankstesnėse bylose aptikti staliaus įrankiai, kuriuos jis naudojo dirbdamas su klientais, – grąžtas, replės, nagų šlifavimo aparatas.
Pasak nukentėjusiųjų, dantys būdavo klijuojami acetoniniais klijais.
„Grąžtas veikė labai garsiai ir buvo visiškai nepanašus į tuos, kuriuos naudoja kiti dantų gydytojai. Tuo metu skausmą šiaip ne taip ištvėriau, bet jeigu reikėtų viską pakartoti, tikrai nebeiškęsčiau“, – portalui lrytas.lt anksčiau pasakojo vienas pirmųjų nukentėjusiųjų Leonas G., atidavęs apsišaukėliui už dantų protezavimą visas savo santaupas.
Žalos dar neatlygino
Žmonės po vizitų pas apgaviką skundėsi dantų lūžimu, pūliavimu, trupėjimu, veido tinimu ir nepakeliamu skausmu, turėjo mokėti didžiules sumas, kad tikri specialistai pašalintų kilusias komplikacijas.
Iš viso nuo šarlatano nukentėjo daugiau nei 20 gyventojų, kuriems teismai įpareigojo atlyginti bendrą beveik 40 tūkst. eurų žalą.
2016 metų liepos 12 dieną dabar jau buvęs Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas už neteisėtą vertimąsi komercine ir finansine veikla apribojo apsišaukėlio laisvę 1 metams ir 4 mėnesiams.
Po pirmos bylos nusikaltimai kartojosi, tačiau realus laisvės atėmimas jam ir vėl nebuvo skirtas – 2017 metų gruodį Kauno apylinkės teismas A.Girsui skyrė lygtinę vienų metų nelaisvės bausmę, nors Baudžiajame kodekse yra numatyta įkalinimo iki 4 metų galimybė.
Lrytas.lt žiniomis, žalos nukentėjusiems žmonėms apsišaukėlis iki šiol nėra atlyginęs.
