„Vaikai nelanko ugdymo įstaigų, tėvai sistemingai vengia kontakto su ugdymo įstaigų personalu, pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, vaikams nesudaromos sąlygos socializuotis, tėvų valdžia naudojama priešingai vaikų interesams.
Tėvai nebendradarbiauja, neturi galiojančių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neadekvačiai vertina esamą šeimos situaciją ir tvirtina nepripažįstantys Lietuvos Respublikos ir joje galiojančių teisės aktų“, – tokias priežastis nurodė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistai kreipdamiesi į Kauno apylinkės teismą ir prašydami iš Vilčinskų atimti tris jų nepilnamečius vaikus.
Gegužės 30 dieną tarnybos prašymas buvo patenkintas ir birželio 1-ąją aštuonerių metų Paulius, šešerių metų Benas ir keturmetė Luna atsidūrė globos namuose, iš kurių antradienio rytą tėvai pagrobė savo vaikus ir dingo.
Mašiną rado Tytuvėnuose
Nors atsiimti vaikus prievarta M.Vilčinskas grasino nuo pat jų paėmimo dienos, Kaune įsikūrusio vaikų gerovės centro „Pastogė“ darbuotojos mano, kad šį žingsnį Vilčinskai žengė spontaniškai.
Antradienį apie 10 val. atvykę į P.Plechavičiaus gatvę susitikti su vaikais jie prie centro vartų pastūmė jiems vaikus atvedusią „Pastogės“ darbuotoją, skubiai savo atžalas susodino į „Fiat“ markės automobilį su vokiškais numeriais ir nuvažiavo.
Trečiadienį šis automobilis buvo rastas netoli ne kartą teisto ir vis dar teisiamo kauniečio Antano Kandroto-Celofano motinos namų Tytuvėnuose (Kelmės r.). Trečiadienio vakarą į moters namus pasibeldė policijos pareigūnai, tačiau nuo teisėsaugos besislapstančios šeimos jie pas Celofano motiną neaptiko.
Vilčinskams dėl vaikų pagrobimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už šį nusikaltimą jiems gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Šeimoje net keturi vaikai
Kas yra 40-metė Inga ir 42-ejų Mindaugas Vilčinskai ir kodėl jie gali kelti pavojų savo vaikams? Atsakymai į šiuos klausimus slypi jų savotiškame požiūryje į gyvenimą ir visuomenę.
Tiek Inga, tiek Mindaugas yra kauniečiai. Nors apie jų ankstesnį gyvenimą žinoma nedaug, aišku, kad 2004 metais jie jau buvo kartu, mat tų metų spalį jiems gimė pirmasis sūnus Jonas. Dabar jaunuoliui jau 18 metų.
Po dešimtmečio į pasaulį pasibeldė sūnus Paulius, o po to ir Benas su Luna.
Kurį laiką šeima gyveno Kaune, tačiau apie 2012 metus persikraustė į Vokietiją ir gyveno ten mažiausiai iki 2021-ųjų balandžio. Tai rodo jų pasų išdavimo vietos – 2012 metų kovą M.Vilčinskas jau išsiėmė Lietuvos pasą mūsų šalies ambasadoje Berlyne, 2021 metų balandžio 2 dieną ten pat pasai buvo išduoti ir jauniausiems vaikams – Benui ir Lunai.
Nori gyventi be įstatymų
Kodėl Vilčinskai paliko Vokietiją, neaišku, tačiau gali būti, jog tai susiję su jų susidomėjimu suverenų bendruomene, kuri skelbia, kad jiems negalioja jokie šalyje priimti įstatymai, kad jie gali nemokėti mokesčių ir baudų ir teismuose reikalauti, kad būtų laikomi ne piliečiais, o gyvais žmonėmis.
Nors šio judėjimo užuomazgos prasidėjo praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje JAV, į Lietuvą judėjimas atkeliavo iš Rusijos.
Ten 2017 metais suverenu pasivadinęs Antonas Bulgakovas ėmė skleisti idėjas, kad žmogus nėra priklausomas nuo valstybės ir jos santvarkos.
A.Bulgakovas reikalavo panaikinti jo asmens kodą, nes jis esą jį neigia kaip gyvą asmenį, išbraukti jį iš mokesčių mokėtojų sąrašų, atsisakė paklusti įstatymams ir net Kelių eismo taisyklėms.
Lietuva apie suverenus pirmą kartą išgirdo tik per pandemiją, kai įvairiausi piketuotojai ir marširuotojai pradėjo skelbtis gyvais žmonėmis, kuriems esą negalioja nei visuomenės priimtinos normos, nei įstatymai.
Sukūrė savo bendruomenę
Nepriklausomais nuo visko 2022 metų gegužės 4 dieną apsiskelbė ir jau Kaune apsigyvenę Vilčinskai.
Tą dieną jie – tėvai ir keturi jų vaikai – krauju pasirašė Vilčinskų bendruomenės deklaraciją, kurioje nurodė, kad jie turi teisę gyventi kaip nori, keliauti kada nori ir kur nori ir kad nė vienas žmogus, nė viena institucija jiems negali nurodinėti, ką daryti.
Vilčinskai taip pat yra nustatę ir kokias sumas jiems turėtų sumokėti asmenys ar institucijos, kurie pageidaus, kad jie gyventų ne pagal savo priimtas taisykles, o pagal visuomenėje suformuotas.
Žalos atlyginimo Vilčinskai reikalautu auksu – iš kiekvieno asmens, kuris bandytų sudaryti bet kokius teisinius santykius su penkiais šios šeimos nariais, už kiekvieną sugaištą minutę jie prašytų nuo kilogramo iki 100 kilogramų 999 prabos aukso, už dokumento parengimą – 100 kilogramų aukso, o dokumento išsiuntimą – dar 30 kilogramų aukso.
Pilietybės atsisakyti negali
M.Vilčinskas, kaip ir kiti suverenai, teigia, kad yra atsisakę Lietuvos pilietybės ir pripažįsta tik vieną pilietybę – Lietuvos sovietų sąjungos respublikos, kurioje jie yra gimę.
Viename savo interviu, kurį vyras davė jau po vaikų atėmimo, M.Vilčinskas teigė, jog su savo pasu buvo nuėjęs į Migracijos departamentą ir pareiškė, kad atsisako Lietuvos pilietybės, tačiau Migracijos departamento darbuotojai nesutiko jos panaikinti, nes to neleidžia Lietuvos įstatymai.
Pilietybės negali atsisakyti asmuo, kuriam Lietuvos pilietybė yra vienintelė.
Nors atiduoti paso ir atsisakyti pilietybės M.Vilčinskui nepavyko, jis teigia, kad Lietuvos pilietybės neturi, nes Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narė, ES yra komercinė organizacija, todėl nesutinka prieš savo valią priklausyti kokiai nors asociacijai.
„Ant mūsų gimimo liudijimų parašyta LTSR, jokių sutarčių dėl Lietuvos pilietybės mes nepasirašėme, todėl jos įstatymai mums netaikomi, mes ne Lietuvos nuosavybė, mes gimėme laisvi“, – aiškino M.Vilčinskas.
Kad nei Lietuvos įstatymai, nei tuo labiau teismo sprendimai jam negalioja, M.Vilčinskas bandė įrodyti ir policijos pareigūnams bei VVTAĮT specialistams, kai jie birželio 1 dieną teismo sprendimu atėmė iš jo vaikus.
Vyras tikino, kad su teismo sprendime minimais asmenimis nei jis, nei jo vaikai neturi nieko bendro, nes jis yra gyvas žmogus Mindaugas, o jo vaikai gyvi žmonės Paulius, Benas ir Luna, kurie neturi nei pavardės, nei asmens kodų.
Ir nors vaiko teisių specialistai jam aiškino, kad jokių problemų nebūtų, jei jie sutiktų savo vaikus leisti į ugdymo įstaigas, M.Vilčinskas ir čia turėjo savo paaiškinimą.
Mokyklomis nepasitiki
„Privalomasis vaikų ugdymas yra dresavimas, mokyklose mokytojai uosto kokainą, muša vaikus, varo depresiją ir reklamuoja socialinį tinklą „Tik Tok“.
Aš pats mokau savo vaikus. Skiriu savo laiką. Turiu visą programą ir aš pats juos mokau. Jie moka skaityt, moka daugiau, nei mokykla gali išmokyti. Ir pats visą gyvenimą mokiausi savarankiškai“, – transliacijoje, kurią filmavo kaunietis A.Kandrotas-Celofanas, kalbėjo M.Vilčinskas.
Kitame interviu jis teigė, jog anksčiau vyresnįjį sūnų į mokyklą leido, tačiau jį papiktino tai, kad Lietuvoje nors ir deklaruojama, jog mokslas yra nemokamas, jie patys privalėjo pirkti vadovėlius, o kai paprašė mokyklos jiems grąžinti pinigus, ši atsisakė.
Šis žingsnis esą buvo paskutinis, nulėmęs sprendimą visus vaikus mokyti tik namuose. „Mes viską galime patys, turime laboratoriją, mokomės, esame sukūrę programą“, – kalbėjo M.Vilčinskas, kurio bendruomenės deklaracijoje yra daugybė rašybos ir skyrybos klaidų.
Suverenė buvo pabėgusi į Baltarusiją
Vilčinskų šeimos atvejis ne pirmasis, kai suverenai atsiduria teisėsaugos akiratyje.
Šeimų maršo aktyvistei I.Šimonienei, nesugebėjusiai mitinguose kelis kartus sugiedoti Lietuvos himno, yra apribotos teisės į paauglį sūnų. Vaikas nuo motinos pabėgo pats, nenorėdamas tapti suverenu.
I.Šimonienė ne kartą bandė susigrąžinti vaiką, internete viešai transliuodavo savo pokalbius su Socialinių paslaugų centro bei VVTAĮT darbuotojais.
2022 metų vasarį moteris kirto Lietuvos sieną su Baltarusija ir ten buvo sulaikyta.
Kaip vėliau jos sulaikymą komentavo Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės vadovas Ž.Užkuraitis, I.Šimonienė į Baltarusiją bėgo norėdama ten pasidaryti psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, nes nepasitiki Lietuvos specialistais.
Kurį laiką I.Šimonienė buvo Baltarusijoje. Nusprendusi vėl grįžti į Lietuvą ji nelegaliai kirto sieną, todėl buvo sulaikyta ir uždaryta į psichiatrijos įstaigą Lietuvoje.
Po šio įvykio jos atsižadėjo ir Ž.Užkuraitis.
Kitas suverenas – A.Norvaiša – žengė dar toliau. Jis apsiskelbė suverenios Lietuvos prezidentu ir ragina aplink jį burtis ginkluotus asmenis, kurie nuverstų, anot jo, apsišaukėlišką valdžią.
