Apie tai viešai buvo prabilta per pirmadienį Šiaulių apygardos teismo vykusį posėdį nagrinėjant šią Lietuvą sukrėtusio nusikaltimo bylą.
Kad už penkiolikmetės merginos nužudymą buvo siūlomas tūkstantis eurų, paaiškėjo teisme pagarsinus vieno kaltinamojo, 18 metų Osvaldo Žvirgždo, per ikiteisminį tyrimą duotus parodymus.
Jau baigiantis ikiteisminiam tyrimui O.Žvirgždas tyrėjams prasitarė, kad už penkiolikmetės nužudymą tūkstantį eurų žadėjo sumokėti jos draugė Indrė (vardas pakeistas – red.), kuri taip pat būdama penkiolikmete atsidūrė teisiamųjų suole.
Itin žiauriu nepilnametės nužudymu taip pat yra kaltinamas anksčiau du kartus jau teistas šiaulietis 23 metų Edvinas Braziulis, o kaltinamojo Osvaldo Žvirgždo brolis 21 metų Edvinas Žvirgždas yra kaltinamas nusikaltimo slėpimu.
Per posėdį žiaumojo kramtomąją gumą
Pagarsinus per ikiteisminį tyrimą O.Žvirgždo parodymus, teisėjas kaltinamojo paklausė, iš kur atsirado kalbos apie tūkstančio eurų atlygį už penkiolikmetės nužudymą.
O.Žvirgždas atsakė, kad apie tai Indrė užsiminė kelis kartus: vieną kartą iki nusikaltimo likus porai savaičių, o antrą – nuėjus į virtuvę pasitarti, ką daryti su bute sumušta penkiolikmete: ar ją paleisti ar pribaigti.
Tai išgirdusi Indrė iškart puolė O.Žvirgždo klausti, kaip buvo siūlomas šis atlygis, ir pareiškė, kad už melagingų parodymų davimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Bendrininko penkiolikmetė klausinėjo žiaumodama kramtomąją gumą, kurią iš burnos išsiėmė tik paprašyta teisėjo.
Atsakydamas į kitų proceso dalyvių klausimus O.Žvirgždas neneigė, kad tuomet buvo įklimpęs į skolas, tačiau tvirtino, kad penkiolikmetę mušė ne dėl pinigų, o supykęs ant jos dėl to, kad ji jam … „buvo pradeginusi koją“.
Atsakydamas į prokurorės klausimus O.Žvirgždas sakė, kad Indrei „kažkas užėjo“, mergina staiga pasikeitė, puolė draugę mušti. Paklaustas, ar negalėjo sutramdyti įsisiautėjusios Indrės, kaltinamasis atkirto: „Ne mano reikalai, nesikišu į konfliktus, kurie ne mano, bet po to prisidėjau“.
O.Žvirgždas patikino, kad virtuvėje sprendžiant, ką daryti su sumušta penkiolikmete, lemiamą žodį tarė Indrė: „Iš pradžių svarstėme, gal reikėtų paleisti, bet Indrė nukirto, kad reikia užmušti“.
Vyko į apklausą policijos komisariate
Baigus O.Žvirgždo apklausą buvo pereita prie Indrės apklausos. Ji vyko nuotoliniu būdu. Penkiolikmetė su ja lydinčia teismo psichologe iš teismo salės perėjo į vaikų apklausos kambarį.
Klausimai kaltinamajai buvo pateikiami ne tiesiogiai, o per teisėjų kolegijos pirmininką ir psichologę. Kaltinamosios reakciją į klausimus ir atsakymus posėdžio dalyviai galėjo matyti bei girdėti per teismo salėje įrengtus monitorius.
Paprašyta papasakoti apie šį įvykį Indrė sakė, kad jos draugas E.Braziulis, kurį tuo metu buvo įsimylėjusi iki ausų, turėjo problemų, buvo kažko prisidirbęs ir jo daug kas ieškojo. Todėl vaikinas trumpam persikėlė pas brolius Žvirgždus.
Bute nakvojo ir į vaikų globos namus grįžti nenorėjusi Indrės penkiolikmetė draugė.
Nusikaltimo dieną Indrė turėjo vykti į apklausą policijoje dėl kito atvejo. Ji tai padaryti atsisakė, tačiau buvo policininkų surasta ir nuvežta į apklausą.
Po apklausos grįždama į brolių Žvirgždų butą Indrė sakė susirašinėjusi su E.Braziuliu.
Sumuštą auką uždusino pagalve
Kaltinamoji tvirtino, kad penkiolikmetė draugė jai buvo kaip sesuo, todėl nežino, kodėl taip nutiko.
„Sugrįžusi į butą ją radau apsvaigusią. Ji mane puolė, mes apsistumdėme, bet po to jos atsiprašiau. Nežinau, kas užėjo, kad vėl susimušiau. Tada E.Braziulis užšoko ant rankos, Osvaldas atnešė lazdą.
Tada visi trys mušėme. Kai ėjome į virtuvę, E.Braziulis siūlė miške užmušti, nes paleisti negalima, rizikinga. Tada visi nusprendėm ja atsikratyti.
Osvaldas smaugė ir trankė. Ir aš ją trankiau, ir E.Braziulis. Ji pradėjo gargaliuoti. Tada E.Braziulis uždėjo pagalvę ir ji mirė.
Tada aš parkritau ir verkiau. Osvaldas į tai žvelgė su šypsena, o E.Braziulis mane ramino. Aš sakiau, kad nusižudysiu, o E.Braziulis mane laikė apkabinęs.
Kur dėti kūną? Sudeginti nesutiko. Tada kažkas pasiūlė išnešti į pievas ir palikti, bet aš nesutikau. Sutikau išnešti prie šiukšlyno. Verkiau, bet džiaugiausi, kad E.Braziulis mane ramino. Be proto jį mylėjau ir juo pasitikėjau.
Aš prisipažįstu kad prisidėjau, tikrai sudaviau smūgių. Man be proto dėl to skaudu“, – duodama parodymus sakė Indrė.
Kvaišalais svaiginosi nusikaltimo išvakarėse
Atsakydama į klausimą, ar nusikaltimo metu nebuvo apsvaigusi, Indrė tvirtino, kad HC garino tik nusikaltimo išvakarėse.
Paklausta, kas tas HC, kaltinamoji atsakė, kad tai į elektronines cigaretes pilamas skystis, kurio poveikis visiems yra skirtingas: kam sulėtėja reakcija, kas atsipalaiduoja ir nesupranta, kas vyksta, o kam reakcija pagreitėja, kiti „gali skraidyti ar laipioti sienomis“.
Indrė tvirtino, kad nusikaltimo išvakarėse vartoti kvaišalai nusikaltimui jokios įtakos neturėjo: „Ji man buvo kaip sesuo. Negaliu paaiškinti, kas nutiko tą dieną, kad išdrįsau pakelti ranką“.
Indrė neneigė susirašinėjant su E.Braziuliu paprašiusi užlaikyti draugę bute, kol ji sugrįš. Kaltinamoji sakė taip norėjusi padaryti, nes ketino pati draugę palydėti iki vaikų namų, kad kas pakeliui jai nenutiktų.
Aukai liepė parašyti raštelį
Paprašyta patikslinti kivirčo aplinkybes Indrė sakė, kad su drauge susipyko Edvino Žvirgždo kambaryje. Ji buvo „apsinešusi“ kažką kalbėjo apie Osvaldą ir vaikiną pravarde „Iksas“.
„Galvojau, kad nesąmones šneka, nes yra „apsinešusi“. Klausiau, kaip ji grįš į vaikų globos namus. Ji trenkė man. Po to apsikabinome, susitaikėme, nuėjome dviese parūkyti. Ji manęs paklausė, ar aš myliu E.Braziulį, ar esu laiminga.
Berods mes susipykom. Mane už plaukų pradėjo tampyti, tada mušiau. E.Braziulis užlipo ant rankos, Osvaldas atnešė pagalius. Jis pirmas smogė, tada – E.Braziulis, o tada – aš.
Ji buvo pusiau sąmoninga tada, kai išėjome pasitarti, ką daryti. Sugalvojome paprašyti parašyti raštelį, kad mes nekalti dėl jos sumušimo, išmetėme jos telefoną.
Mane iki šiol persekioja mirusios draugės veidas. Būčiau nusižudžiusi, jei mane nebūtų guodęs E.Braziulis“, – atsakinėdama į proceso dalyvių klausimus sakė Indrė.
Pagalve dusino verkdamas
Pasak kaltinamosios, į kambarį, kur gulėjo sumušta penkiolikmetė, jie sugrįžo jau nusprendę ja atsikratyti. Visi paeiliui vėl mušė nepilnametę, jai dar gyvai esant apvyniojo lipnia juosta.
„Osvaldas su pagaliu mušė, E.Braziulis – metaliniu strypu, bet Osvaldas labai stipriai mušė. Kai ji ėmė sunkai kvėpuoti ir matėsi, kad tai jau paskutinės akimirkos, paklojome antklodę.
E.Braziulis atsiprašė jos ir uždėjo pagalvę ant veido. Spausdamas pagalvę jis žiūrėjo į mane ir verkė. Ir aš verkiau, o Osvaldas buvo vos ne su šypsena“, – nusikaltimo detales teisme pasakojo Indrė.
Kaltinamoji dar kartą paneigė už draugės nužudymą siūliusi tūkstantį eurų: „Mes su ja buvome neišskiriamos draugės, paskutiniu metu kartu leisdavome laiką arba centre, arba prie Talkšos ežero, arba „Akropolyje“.
Paguldė ant antklodės ir vėl mušė
Pasak parodymus davusios kaltinamosios, egzekucija truko apie keturias-penkias valandas. Kai auka pradėjo sunkiai kvėpuoti, ji buvo paguldyta ant antklodės, tačiau mušimas nesiliovė.
Tiesa, Indrė negalėjo pasakyti nei kiek smūgių, nei kur buvo suduota. Kaltinamoji patvirtino, kad visi egzekucijos dalyviai mūvėjo pirštines.
Prokurorės paklausta, kodėl per ikiteisminį tyrimą sakė, kad auką į kitą kambarį nutempė broliai Osvaldas ir Edvinas Žvirgždai, Indrė atsakė, kad „tyrėja daug ko pripainiojo“ ir kad vėliau į namus grįžęs E.Žvirgždas egzekucijoje nedalyvavo.
Kaltinamoji negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl penkiolikmetę mušė visi trys, kokį tikslą jie turėjo.
„Nežinau, kodėl kiti mušė. Mano priežastis – tiesiog susipykom. Ji apkalbėjo mano mažąjį brolį ir E.Braziulį, kurį beprotiškai mylėjau, ėmė vadinti kažkaip. Viskas susidėjo. Mušdami ją vieni kitų nestabdėme“, – sakė Indrė.
Skundėsi suprastėjusia sveikata
Jos advokatės apie savo sveikatos būklę paklausta kaltinamoji guodėsi, kad ją kamuoja epilepsijos priepuoliai, kad ji gydosi ligoninėje, kad susirgo depresija, save žalojo, galvojo apie savižudybę, vartoja jai paskirtus vaistus.
Paklausta, kas buvo šio nusikaltimo iniciatorius ir kas labiausiai mušė auką, Indrė tvirtino į tą klausimą negalinti atsakyti, tik pabrėžė, kad niekas nieko nevertė mušti penkiolikmetės.
Kaltinamoji negalėjo atsakyti ir į klausimą, kam kilo idėja pranešti policijai apie prie šiukšlių konteinerių rastą į kilimą susuktą žmogaus kūną.
„Sušlubavo atmintis. Po kiekvieno priepuolio prisimenu vis mažiau“, – teisme tvirtino kaltinamoji.
Stebėjosi, iš kur atsirado tokių žiaurių žmonių
Bendrajam pagalbos centrui apie prie šiukšlių konteinerio rastą kūną telefonu pranešė pati Indrė. Čia netrukus atskubėjusiems žurnalistams ji postringavo, iš kur galėjo atsirasti tokių žiaurių žmonių, kurie susidorojo su šia mergina.
Teisme paklausta, ar gailisi to, ką padarė, Indrė tvirtino, kad labai gailisi, nes prarado artimus žmones: teisiamųjų suole atsidūrę vaikinai jai buvo kaip broliai, gaila ir pražudytos draugės.
„Supratau, kad pasielgiau labai blogai“, – teisme duodama parodymus sakė Indrė.
Ar auka dar gyva, tikrino žirklėmis
Per pirmadienį vykusį teismo posėdį buvo apklaustas ir nužudymu kaltinamas E.Braziulis.
Šis jau du kartus anksčiau teistas šiaulietis neigė jam mestus kaltinimus ir tirtino, kad nebūtų galėjęs pakelti rankos prieš merginą.
E.Braziulis tvirtino tik padėjęs suvynioti nužudytos merginos kūną į kilimą.
Paklaustas, kodėl būdamas šioje kompanijoje vyriausiu asmeniu nestabdė kitų mušeikų, E.Braziulis atsakė, kad susikivirčijus merginoms jis iš pradžių nieko blogo nepagalvojo, o vėliau bandė stabdyti, bet nepajėgė: „Indrės nebūtų sustabdę net jai uždėti tramdomieji marškiniai“.
Kaltinamasis sakė siūlęs sumuštą merginą paleisti, bet Indrė nusprendė ja atsikratyti.
Kaltę Indrei vertęs E.Braziulis papasakojo, kaip ji tikrino, ar auka dar gyva. Pasak kaltinamojo, žirkles paėmusi Indrė kirpo aukai į koją ir stebėjo, ar ji reaguoja į skausmą.
Broliai Osvaldas ir Edvinas Žvirgždai jau buvo apklausti per anksčiau vykusius teismo posėdžius. Ir nužudymu kaltinamas Osvaldas, ir nusikaltimo slėpimu kaltinamas Edvinas kaltais prisipažino.
