Kaip teigiama teismo pranešime spaudai, LAT nagrinėjo bylą, kurioje 5 žmonės buvo nuteisti už tai, kad, būdami skirtingo rango policijos pareigūnai, dirbdami viename Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro padalinyje, nuo 2011 m. antrosios pusės iki 2013 m. vasaros, bendrininkaudami skirtingai žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis bendrininkavimo formomis (pirmosios instancijos – nusikalstamo susivienijimo, o apeliacinės instancijos – organizuotos grupės forma), darė labai sunkius, sunkius, apysunkius, nesunkius nusikaltimus, t. y. neteisėtai atimdavo žmonėms laisvę, grobė svetimą turtą, kyšininkavo, kyšininkavo kaip tarpininkai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, klastojo tikrus dokumentus, susijusius su jų, kaip policijos pareigūnų, tarnybinėmis funkcijomis, tyčia sugadino svetimą turtą, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė ar kitaip platino įvairius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, pasisavino jiems patikėtus įvairius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, jas pardavė ir taip iš nusikalstamų veikų neteisėtai praturtėjo.
Kiti žmonės byloje buvo nuteisti dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai, neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, dokumentų klastojimo ir kitų veikų.
Kaip pažymima LAT pranešime spaudai, šioje byloje esminis kasacinis klausimas buvo nustatyti, kokia bendrininkavimo forma veikė minėti 5 žmonės. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokius nusikalstamo susivienijimo požymius: susivieniję bendrai veikė net 5 policijos pareigūnai, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio tarnybiniai ir asmeniniai ryšiai, akivaizdus vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas; taip pat jie, naudodamiesi savo tarnybiniu statusu, darė labai sunkius, sunkius, apysunkius ir nesunkius nusikaltimus.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nusikalstamais tikslais suburtos grupės stabilumas, veiklos planavimas, pelno siekimas, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, aukštas organizuotumo lygis leidžia daryti išvadą, jog minėti žmonės dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.
Apeliacinės instancijos teismas su aptartu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutiko ir konstatavo, kad visą nusikaltimų darymo laikotarpį bendrai veikusių nuteistųjų sudėtis nesikeitė, tarp nuteistųjų buvo tam tikri pastovūs tarpusavio ryšiai, tačiau nuteistieji tarpusavyje nebendravo tiek intensyviai ir artimai, kaip apibrėžiama nusikalstamo susivienijimo veikloje.
LAT išplėstinė kolegija konstatavo, kad nustatant, kokia forma veikė suinteresuotų asmenų grupė, Lietuvos teismų praktika šiuo metu koncentruota daugiau į vidinių struktūrinių elementų vertinimą (grupės hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas ir kt.), tačiau yra nepasisakoma plačiau apie kitus tarptautiniu lygmeniu suformuotus principus ir praktikas. Remdamasi tarptautinių organizacijų, kovojančių su organizuotu nusikalstamumu, dokumentais bei mokslinių tyrimų šaltiniais, išplėstinė LAT teisėjų kolegija nurodė, kad hierarchinė struktūra yra būdinga tik trečdaliui šiuolaikinių nusikalstamų grupių, už dalyvavimą kuriose turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
„Įvertinusi šios bylos aplinkybes, kad nusikalstamoms veikoms atlikti susivienijo 5 policijos pareigūnai, kurie turėjo tiek tiesioginę prieigą prie reikšmingos informacijos, būtinos nusikalstamoms veikoms daryti, tiek galimybę savo veiklą slėpti – pradėti fiktyvius ikiteisminius tyrimus, įgalinti fiktyvius liudytojus, kartu šiuos panaudodami ne tik nusikalstamoms veikoms slėpti, bet ir jiems gąsdinti bei terorizuoti, taip pat kad šie žmonės turimas valstybės suteiktas priemones naudojo ne visuomenės saugumui užtikrinti, o atvirkščiai – jai pažeisti, teisėjų kolegija nusprendė, kad buvo veikiama nusikalstamo susivienijimo forma.
Dėl minėtų aplinkybių policijos pareigūnų atliktų veikų nustatymas ir išaiškinimas buvo apsunkinti, nes nusikalstamo susivienijimo nariai turėjo prieigą prie žvalgybinės ir tyrimo informacijos, kurią galėjo kontroliuoti ir esant reikalui koreguoti paslėpdami padarytas nusikalstamas veikas“, – teigiama LAT pranešime spaudai.
LAT atmetė nuteistųjų kasacinius skundus ir iš dalies tenkino prokuroro kasacinį skundą. Nors ir buvo nustatyta netinkamo teisės taikymo ir aiškinimo elementų, teisėjų kolegija paliko galioti apeliacinės instancijos teismo paskirtas realias nuo 5 iki 14 metų laisvės atėmimo bausmes, taip pat turto konfiskavimą iš lėšų, gautų iš nusikalstamų veikų.
